Sveikatos priežiūros sektorius yra vienas iš didžiausių sektorių Europoje. Didelė sveikatos priežiūros darbuotojų dalis dirba asmens sveikatos priežiūros įstaigose bei kitose darbovietėse, pavyzdžiui slaugos ir globos namuose, privačiose sveikatos priežiūros įstaigose, ir kt. Šiuo metu vyraujančios tendencijos, tokios kaip didėjantis asmens sveikatos priežiūros specialistų (toliau – ASP specialistai) trūkumas, senėjanti sveikatos priežiūros sektoriaus bendruomenė, ASP specialistų netolygus pasiskirstymas nacionaliniu mastu, darbuotojų sprendimai keisti profesinę kvalifikaciją, užsienio piliečių pritraukimo į sveikatos sektorių sunkumai, įskaitant valstybinės kalbos nemokėjimą, sudėtingas ar apsunkintas integracijos galimybes, neigiamai veikia darbuotojų darbo sąlygas, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, o galiausiai pacientų gerovę ir saugą. Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - SAM) duomenimis, sveikatos priežiūros įstaigose 2023 m. IV kv. iš viso trūko 652 ASP specialistų (524 gydytojų ir 128 kitų ASP specialistų, iš jų 79 slaugytojų). Valstybės kontrolės 2023 metais atliktos apklausos duomenimis, kiek daugiau nei trečdalis gydymo įstaigų nurodė, kad joms trūksta slaugytojų arba slaugytojo padėjėjų. Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) 2023 m. atnaujintas tyrimas prognozuoja, kad 2032 m. Lietuvoje trūks 4 643 bendrosios praktikos slaugytojų, 2 355 slaugytojų padėjėjų, 1 328 išplėstinės praktikos slaugytojų, 543 gydytojo odontologo padėjėjų, 269 šeimos gydytojų, 207 vidaus ligų gydytojų, 146 vaikų ligų gydytojų, 134 skubiosios medicinos gydytojų. Jau dabar yra užsienio piliečių, kurie nori atvykti į šalį. Taip pat yra ir Lietuvos piliečių, kurie nori sugrįžti ir tęsti karjerą pagal tam tikrą profesinę kvalifikaciją. Yra ir neaktyvių ASP specialistų, norinčių sugrįžti į sveikatos priežiūros sistemą. Deja, jų sugrįžimą apsunkina tai, kad šiuo metu nėra parengtos informacinės platformos ar struktūrizuotos sistemos (modelio), kuri palengvintų gauti kokybiškos, lietuvių ir užsienio kalbomis parengtos informacijos apie profesinės kvalifikacijos pripažinimo reikalavimus, licencijų išdavimo sąlygas, darbo rinkos galimybes sveikatos sektoriuje, laisvas darbo vietas, integracijos galimybes, valstybinės kalbos kursus organizuojančių institucijų sąrašo, galimybę papildomai išklausyti kvalifikacijos tobulinimo kursus ir kt. gavimą. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VASPVT), siekdama spręsti įvardintas problemas, t. y. prisitraukti užsienio ASP specialistų, susigrąžinti iš Lietuvos išvykusius ASP specialistus ir neaktyvius ASP specialistus, tokiu būdu mažinant ASP specialistų trūkumą ir jų netolygų pasiskirstymą šalies regionuose, numato pasinaudoti ir įgyvendinti Projekto pažangos priemonės Nr. 11-002-02-11-01 „Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą“, 10.4 poveiklę „Sveikatos priežiūros specialistų rengimas, pritraukimas, Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas“, kaip nustatyta projektų finansavimo sąlygų apraše Nr. 28. Išanalizavus kitų šalių patirtį bei Lietuvos situaciją bus siekiama identifikuoti egzistuojančias problemas ir galimas veiksmingiausias priemones, sudarančias sąlygas ASP specialistams (užsienio piliečiams, iš Lietuvos išvykusiems bei neaktyviems Lietuvos piliečiams) kiek įmanoma efektyviau ir greičiau integruotis į sveikatos priežiūros paslaugų sektorių, sukurti ilgalaikį efektyvų ASP specialistų pritraukimo ir įdarbinimo modelį. Modelis sudarytų galimybę išgryninti Lietuvos bei užsienio šalių situacijų analizę, užsienio šalių gerųjų praktikų pavyzdžius, įgyvendinimo rekomendacijas. Atlikta ASP specialistų pritraukimo Lietuvoje galimybių analizė, modelio pagalba leistų identifikuoti tikslinių grupių valstybinės kalbos kursų poreikį, ASP specialistų skatinimo priemonių reikalingumą, integracijos galimybes bei papildomą profesinių kompetencijų tobulinimo ir / ar įgijimo poreikį. ASP specialistų pritraukimo galimybių analizės atlikimas, sukurtas modelis ir įgyvendinamos priemonės padės sumažinti ASP specialistų trūkumą ir pagerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę, taip pat leis prisidėti prie kryptingo ir nuoseklaus žmogiškųjų išteklių procesų ilgalaikėje perspektyvoje valdymo.