Projektu sprendžiama problema – nepakankama valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 173 Molėtai–Pabradė ruožo nuo 15,405 iki 17,925 km infrastruktūros kokybė ir eismo sauga. Ši problema siejasi su Susisiekimo plėtros programoje nustatyta problema „Lietuvos transporto infrastruktūros išvystymas ir teikiamų paslaugų kokybė nesiekia ES vidurkio“. Esama kelio infrastruktūra neužtikrina krašto keliui keliamų techninių parametrų ir saugaus bei kokybiško susisiekimo visiems eismo dalyviams. Pagrindinė problemos priežastis – esami kelio techniniai ir kokybiniai parametrai neatitinka III kategorijos keliui keliamų reikalavimų. Rekonstruojamo ruožo važiuojamosios dalies asfalto dangos plotis siekia tik 4,20–4,80 m, kai projektinis III kategorijos kelio dangos plotis turi būti 8,00 m. Kelio asfalto dangos būklė vidutinė – formuojasi pavieniai plyšių tinklai, dangos briaunos yra aptrupėjusios, kelkraščiai deformuoti. Daugumos nuovažų ir sankryžų dangos yra žvyruotos, jų posūkių trajektorijos netaisyklingos, o kelio ašinė linija nepaženklinta. Šiuos infrastruktūros trūkumus lėmė kelio nusidėvėjimas, ankstesni infrastruktūros sprendiniai ir nepakankamos investicijos į kelio atnaujinimą pagal šiuo metu taikomus reikalavimus. Kita svarbi problemos priežastis – nepakankamai saugi infrastruktūra pažeidžiamiems eismo dalyviams. Palei rekonstruojamą kelio ruožą nėra pėsčiųjų ir dviračių takų, todėl pėstieji ir dviratininkai juda važiuojamąja dalimi kartu su motorinėmis transporto priemonėmis. Kelias iš abiejų pusių tankiai apaugęs senais medžiais, o esamos autobusų sustojimo vietos nėra pakankamai saugios. Dėl šių infrastruktūros trūkumų neužtikrinamos tinkamos ir saugios susisiekimo sąlygos skirtingoms eismo dalyvių grupėms. Neįgyvendinus projekto išliktų reikalavimų neatitinkantis kelio plotis, nusidėvėjusi danga ir deformuoti kelkraščiai, nesaugios sankryžos, nuovažos ir autobusų sustojimo vietos bei nepakankamos sąlygos pėstiesiems ir dviratininkams. Toliau eksploatuojant esamą infrastruktūrą nebūtų užtikrinta reikiama susisiekimo paslaugos kokybė ir sauga, didėtų kelio priežiūros poreikis, išliktų didesnės transporto priemonių eksploatacinės bei kelionės laiko sąnaudos. Projektas „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 173 Molėtai–Pabradė ruožo nuo 15,405 iki 17,925 km rekonstravimas“ yra įtrauktas į Pažangos priemonės Nr. 10-001-05-03-01 ,,Gerinti susisiekimą kelių transportu“ projektų sąrašą. Projektas atitinka 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano 5 tikslo „Gerinti transporto, energetinį ir skaitmeninį vidinį ir išorinį junglumą“, 5.3 uždavinį „Gerinti transporto junglumą šalies viduje, su ES valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis, užtikrinti eismo saugumą“ ir atitinka 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos 3 prioriteto „Geriau sujungta Lietuva“ konkretų uždavinį 3.2 „Plėtoti ir stiprinti tvarų, klimato kaitai atsparų, pažangų ir įvairiarūšį nacionalinį, regioninį ir vietos judumą, įskaitant geresnes galimybes naudotis TEN-T ir tarpvalstybinį judumą“. ES fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų investicijos į šio krašto kelio rekonstrukciją tiesiogiai prisidės prie saugesnio, patogesnio ir efektyvesnio susisiekimo užtikrinimo rekonstruojant 2,520 km ilgio kelio ruožą: platinant ir atnaujinant kelio dangą pagal III kategorijos keliui taikomus parametrus, sutvarkant kelkraščius, sankryžas, nuovažas ir autobusų sustojimo vietas, įrengiant saugesniam eismui reikalingus infrastruktūros elementus bei sudarant tinkamesnes sąlygas pėstiesiems ir dviratininkams. Įgyvendinus projektą bus pagerinta kelio infrastruktūros techninė būklė ir susisiekimo paslaugos kokybė, padidintas eismo saugumas, sumažintos kelionės laiko, kelių transporto priemonių eksploatacinės ir kelio priežiūros sąnaudos bei sustiprintas regioninis junglumas. Kadangi dalis rekonstruojamo ruožo ribojasi su saugoma gamtos teritorija – Labanoro regioniniu parku ir kerta Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ saugomą teritoriją, darbai bus vykdomi laikantis aplinkosaugos reikalavimų, užtikrinant, kad nebus reikšmingos neigiamos įtakos gyvenamajai, rekreacinei ir visuomeninei aplinkai, gyventojų saugai bei visuomenės sveikatos rodikliams. Projektas prisideda prie horizontaliojo darnaus vystymosi principo įgyvendinimo, kadangi rekonstruojama transporto infrastruktūra gerins saugų ir darnų judumą, mažins transporto eksploatacines sąnaudas bei neigiamą poveikį aplinkai. Projektas įgyvendinamas laikantis reikšmingos žalos nedarymo (DNSH) principo. Įgyvendinant projektą bus užtikrinami lygių galimybių ir nediskriminavimo principai – infrastruktūra bus prieinama visiems naudotojams, įskaitant žmones su negalia, senyvo amžiaus asmenis ir kitus specialiųjų poreikių turinčius asmenis. Projektas rengiamas vadovaujantis universalaus dizaino principais ir STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“, taip pat atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Projektas neturi tiesioginės įtakos lyčių lygybės ar moterų ekonominio įgalinimo skatinimui. Projekte nenumatoma diegti inovatyvių technologinių sprendimų ar vykdyti inovatyvių viešųjų pirkimų, todėl poveikis inovatyvumo horizontaliojo principo įgyvendinimui yra neutralus."