2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pažangos priemonės Nr. 10-001-05-03-01 „Gerinti susisiekimą kelių transportu“ pagrindimo apraše nurodyta, kad pažangos priemonėje nagrinėjamos veiklos (poveiklės), susijusios su Susisiekimo plėtros programoje įvardinta problema ,,Lietuvos transporto infrastruktūros išvystymas ir teikiamų paslaugų kokybė nesiekia ES vidurkio“. Esamos kelių infrastruktūros kokybiniai techniniai parametrai neatitinka nustatytų reikalavimų, trūksta būtinų infrastruktūros komponentų. Problemą numatoma šalinanti veikla: kitų (ne TEN-T) kelių projektavimu ir statyba, visų pirma – kelių, vedančių į TEN-T kelius, rekonstravimu, bendrai finansuojant tokius projektus Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projektas „Krašto kelio Nr. 179 Dusetos–Degučiai–Dūkštas ruožo nuo 11,65 km iki 16,30 km rekonstravimas“ yra įtrauktas į Pažangos priemonės Nr. 10-001-05-03-01 ,,Gerinti susisiekimą kelių transportu“ projektų sąrašą. Projektas įgyvendina Nacionalinio pažangos plano 5 tikslo „Gerinti transporto, energetinį ir skaitmeninį vidinį ir išorinį junglumą“ 5.3 uždavinį „Gerinti transporto junglumą šalies viduje, su ES valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis, užtikrinti eismo saugumą“ ir atitinka 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos 3 prioriteto „Geriau sujungta Lietuva“ konkretų uždavinį 3.1 „Plėtoti ir stiprinti tvarų, klimato kaitai atsparų, pažangų ir įvairiarūšį nacionalinį, regioninį ir vietos judumą, įskaitant geresnes galimybes naudotis TEN-T ir tarpvalstybinį judumą. 2020 m. krašto keliai, kurių suminio DBI reikšmė viršija leistinas ribas, sudarė 39,7 proc. visų valstybinės reikšmės krašto kelių, o 2023 m. – 39,21 proc. Minėti duomenys rodo, kad pokyčiai gerinant šios kategorijos kelių būklę turi būti vykdomi ir toliau. Daugelyje krašto kelių arba probleminiuose jų ruožuose kelio dangos plotis neatitinka šių kelių kategorijai nustatyto normatyvinio pločio ir šis neatitikimas yra viena iš eismo įvykių riziką sąlygojančių priežasčių. Rekonstruojamo kelio asfalto dangos plotis kinta nuo 3,0 m iki 8,3 m. Dangoje matomos provėžos, išdaužos, plyšiai bei kiti pažeidimai. Esama kelio danga – asfaltas. Rekonstruojamas kelio ruožas ties 12,31 km kertasi su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr. 5329 Savičiūnai–Baltriškės. Paviršinis lietaus vanduo surenkamas kelio grioviais. Kelio rodikliai neatitinka moderniam keliui keliamų reikalavimų. Atlikus kelio ruožo rekonstravimą, sumažės kelionės laiko, kelio priežiūros, kelių transporto eksploatacinės sąnaudos, sumažės avaringumo tikimybė, kelias bus saugesnis transporto priemonių vairuotojams. Numatomi rekonstravimo darbai neturės neigiamo reikšminio poveikio šioje zonoje esančioms teritorijoms bei aplinkos požiūriu jautrioms teritorijoms. Vadovaujantis Lietuvos nacionalinio atlaso biologinės įvairovės arealų žemėlapio duomenimis nagrinėjamo objekto teritorija Lietuvos kontekste nepasižymi ypatingai didele biologine įvairove. Kelio ruože 2014-2023 m laikotarpiu įskaitinių eismo įvykių užregistruota nebuvo, tačiau buvo užregistruoti 6 techniniai eismo įvykiai iš kurių 4 buvo susiję su užvažiavimu ant gyvūno. Leistinos teršalų koncentracijų ore ribinės vertės, įgyvendinus kelio rekonstrukcijos sprendinius, nebus viršijamos. Jokia galima tarša aplinkai – vandeniui, orui, dirvožemiui, žemės gelmėms, biologinei įvairovei, kraštovaizdžiui, statinio naudojimo etape nenumatoma. Projektas prisideda prie horizontaliojo darnaus vystymosi principo įgyvendinimo, kadangi rekonstruojama transporto infrastruktūra gerins saugų ir darnų judumą, mažins transporto eksploatacines sąnaudas bei neigiamą poveikį aplinkai. Projektas įgyvendinamas laikantis reikšmingos žalos nedarymo (DNSH) principo. Įgyvendinant projektą bus užtikrinami lygių galimybių ir nediskriminavimo principai – infrastruktūra bus prieinama visiems naudotojams, įskaitant žmones su negalia, senyvo amžiaus asmenis ir kitus specialiųjų poreikių turinčius asmenis. Projektas rengiamas vadovaujantis universalaus dizaino principais ir STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“, taip pat atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Projektas neturi tiesioginės įtakos lyčių lygybės ar moterų ekonominio įgalinimo skatinimui. Projekte nenumatoma diegti inovatyvių technologinių sprendimų ar vykdyti inovatyvių viešųjų pirkimų, todėl poveikis inovatyvumo horizontaliojo principo įgyvendinimui yra neutralus."