2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pažangos priemonės Nr. 10-001-05-03-01 „Gerinti susisiekimą kelių transportu“ pagrindimo apraše nurodyta, kad pažangos priemonėje nagrinėjamos veiklos (poveiklės), susijusios su Susisiekimo plėtros programoje įvardinta problema ,,Lietuvos transporto infrastruktūros išvystymas ir teikiamų paslaugų kokybė nesiekia ES vidurkio“. Esamos kelių infrastruktūros kokybiniai techniniai parametrai neatitinka nustatytų reikalavimų, trūksta būtinų infrastruktūros komponentų. Problemą numatoma šalinanti veikla: kitų (ne TEN-T) kelių projektavimu ir statyba, visų pirma – kelių, vedančių į TEN-T kelius, rekonstravimu, bendrai finansuojant tokius projektus Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projektas „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 179 Dusetos–Degučiai–Dūkštas ruožo nuo 6,04 iki 11,65 km rekonstravimas“ yra įtrauktas į Pažangos priemonės Nr. 10-001-05-03-01 ,,Gerinti susisiekimą kelių transportu“ projektų sąrašą. Projektas atitinka 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano 5 tikslo „Gerinti transporto, energetinį ir skaitmeninį vidinį ir išorinį junglumą“, 5.3 uždavinį „Gerinti transporto junglumą šalies viduje, su ES valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis, užtikrinti eismo saugumą“ ir atitinka 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos 3 prioriteto „Geriau sujungta Lietuva“ konkretų uždavinį 3.1 „Plėtoti ir stiprinti tvarų, klimato kaitai atsparų, pažangų ir įvairiarūšį nacionalinį, regioninį ir vietos judumą, įskaitant geresnes galimybes naudotis TEN-T ir tarpvalstybinį judumą“. ES fondų paramos lėšos, jas bendrai su Lietuvos valstybės lėšomis investavus į šį krašto kelią, vedantį į TEN-T tinklą, tiesiogiai prisidės prie Lietuvos valstybinės reikšmės kelių junglumo stokos problemos sprendimo, nes pagerins TEN-T tinklo junglumą su krašto keliais, vedančiais į TEN-T pagrindinio ir visuotinio tinklo kelius, taip pat prisidės prie regioninio junglumo stiprinimo ir darnaus, švaraus ir saugaus judumo užtikrinimo bei regioninio junglumo stiprinimo. Lietuvos valstybinės reikšmės kelių junglumo stokos problemą sąlygojanti svarbiausia priežastis yra ta, kad vien valstybės biudžeto lėšų nepakanka valstybinės reikšmės kelių pilnam sutvarkymui iki ES standartus atitinkančio lygio, nes didėjantys transporto, o ypač sunkiojo krovininio transporto judėjimo intensyvumui, taip pat didėjant klimato pokyčių įtakai kelių dangai ir statiniams, investicijos į kelius turi didėti. 2020 m. krašto keliai, kurių suminio DBI reikšmė viršija leistinas ribas, sudarė 39,7 proc. visų valstybinės reikšmės krašto kelių, o 2023 m. – 39,21 proc. Minėti duomenys rodo, kad pokyčiai gerinant šios kategorijos kelių būklę turi būti vykdomi ir toliau. Daugelyje krašto kelių arba probleminiuose jų ruožuose kelio dangos plotis neatitinka šių kelių kategorijai nustatyto normatyvinio pločio ir šis neatitikimas yra viena iš eismo įvykių riziką sąlygojančių priežasčių. Aprašomame kelio ruože važiuojamosios dalies plotis yra apie 3,0 – 3,5 m. Danga - asfaltbetonis. Nuovažos ir sankryžos iš asfaltbetonio arba žvyro dangos. Paviršinis lietaus vanduo surenkamas kelio grioviais. Tokie rodikliai neatitinka moderniam keliui keliamų reikalavimų. Atlikus kelio ruožo rekonstravimą, sumažės kelionės laiko, kelio priežiūros, kelių transporto eksploatacinės sąnaudos, sumažės avaringumo tikimybė, kelias bus saugesnis transporto priemonių vairuotojams. Numatomi rekonstravimo darbai neturės neigiamo reikšminio poveikio šioje zonoje esančioms teritorijoms bei aplinkos požiūriu jautrioms teritorijoms. Kelio rekonstravimas neturės reikšmingos neigiamos įtakos gyvenamajai, rekreacinei ir visuomeninei aplinkai, gyventojų saugai, visuomenės sveikatos rodikliams. Jokia galima tarša aplinkai – vandeniui, orui, dirvožemiui, žemės gelmėms, biologinei įvairovei, kraštovaizdžiui, statinio naudojimo etape nenumatoma. Rekonstravus analizuojamą kelio ruožą (įvertinus visus triukšmo skaidos žemėlapius) ir atlikus prognozuojamos situacijos triukšmo vertinimą (2042 m) ribinių vertės nebus viršijamos prie gyvenamųjų pastatų ir jų aplinkoje. Leistinos teršalų koncentracijų ore ribinės vertės, įgyvendinus kelio rekonstrukcijos sprendinius, nebus viršijamos. Priežastys, šalinamos šiuo projektu: 1. Problema (per siauras kelias); Priežastis (kažkada trūko pinigų); Sprendinys (platinamas kelias); Rezultatas (kelias atitinka standartus). 2. Problema (mažiau saugus kelias); Priežastis (visas kompleksas: pasenę sprendiniai, bloga dangos kokybė, netinkamos kreivės, nekokybiškas ženklinimas ir t.t.); Priežastis (nėra pinigų, pasikeitę standartai, susidėvėjimas); Sprendinys (nauja danga, atitikimas standartams ir t.t.); Rezultatas (labiau saugus kelias). Taip pat galima vardinti daugiau priežasčių, tačiau galbūt jos mažiau svarbios. Projektas prisideda prie horizontaliojo darnaus vystymosi principo įgyvendinimo, kadangi rekonstruojama transporto infrastruktūra gerins saugų ir darnų judumą, mažins transporto eksploatacines sąnaudas bei neigiamą poveikį aplinkai. Projektas įgyvendinamas laikantis reikšmingos žalos nedarymo (DNSH) principo. Įgyvendinant projektą bus užtikrinami lygių galimybių ir nediskriminavimo principai – infrastruktūra bus prieinama visiems naudotojams, įskaitant žmones su negalia, senyvo amžiaus asmenis ir kitus specialiųjų poreikių turinčius asmenis. Projektas rengiamas vadovaujantis universalaus dizaino principais ir STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“, taip pat atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Projektas neturi tiesioginės įtakos lyčių lygybės ar moterų ekonominio įgalinimo skatinimui. Projekte nenumatoma diegti inovatyvių technologinių sprendimų ar vykdyti inovatyvių viešųjų pirkimų, todėl poveikis inovatyvumo horizontaliojo principo įgyvendinimui yra neutralus."