Projektu sprendžiama problema – Lietuvos transporto infrastruktūros išvystymas ir teikiamų paslaugų kokybė nesiekia ES vidurkio. Viena iš šios problemos priežasčių – esamos kelių infrastruktūros kokybiniai techniniai parametrai neatitinka nustatytų reikalavimų, trūksta būtinų infrastruktūros komponentų. Nagrinėjamame kelio ruože važiuojamosios dalies plotis kinta nuo 5,80 iki 6,80 m ir neatitinka šios kategorijos keliams keliamų normatyvinių reikalavimų. Kelio dangos būklė yra prasta dėl ilgalaikio nusidėvėjimo, didėjančių transporto srautų ir nepakankamų konstrukcinių parametrų. Dėl šių priežasčių atsiranda dangos plyšiai, deformacijos, nelygumai, blogėja vandens nuvedimas, didėja transporto priemonių eksploatacinės sąnaudos bei eismo įvykių rizika. Papildomą problemą sudaro nepakankamai išvystyta eismo saugos ir susisiekimo infrastruktūra. Esama infrastruktūra neužtikrina pakankamai saugių sąlygų visiems eismo dalyviams, ypač pėstiesiems ir dviratininkams. Dėl to mažėja susisiekimo kokybė ir didėja nelaimingų atsitikimų tikimybė. Krašto kelių, vedančių į TEN-T kelius, kokybiniai (būklės) parametrai kelia reikšmingą problemą – dalies šių kelių dangos būklė neatitinka nustatytų reikalavimų. 2021–2027 m. ES fondų investicijų programoje ši problema identifikuojama kaip viena iš prioritetinių 3-ojo prioriteto 3.2 uždavinio veiklų. 2020 m. krašto keliai, kurių suminio DBI reikšmė viršija leistinas ribas, sudarė 39,7 proc. visų valstybinės reikšmės krašto kelių, o 2023 m. – 39,21 proc., kas rodo nepakankamą šių kelių būklės gerėjimo tempą. Pagrindinės šios problemos priežastys – ilgalaikis dangos nusidėvėjimas, nepakankami konstrukciniai kelio parametrai (įskaitant per siaurą važiuojamosios dalies plotį), didėjantys transporto srautai bei nusidėvėjusi infrastruktūra, neužtikrinanti tinkamo vandens nuvedimo ir eismo saugos. Dėl to blogėja kelio dangos būklė (didėja DBI rodikliai), atsiranda plyšiai, deformacijos, nelygumai, didėja eismo įvykių rizika. Neįgyvendinus projekto, kelio dangos ir infrastruktūros būklė toliau blogėtų, didėtų eismo įvykių rizika, transporto priemonių eksploatacinės sąnaudos, mažėtų susisiekimo kokybė ir transporto sistemos efektyvumas. Taip pat nebūtų sudarytos tinkamos sąlygos saugiam ir patogiam judumui. Projektu numatoma rekonstruoti valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 217 Klaipėda–Jokūbavas ruožą nuo 6,385 iki 8,026 km, pagerinant kelio techninius parametrus, dangos būklę, eismo saugos sąlygas ir susisiekimo kokybę. Projekto įgyvendinimas prisidės prie saugesnio, patogesnio ir efektyvesnio susisiekimo užtikrinimo bei transporto infrastruktūros kokybės gerinimo. 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pažangos priemonės Nr. 10-001-05-03-01 „Gerinti susisiekimą kelių transportu“ pagrindimo apraše nurodyta, kad sprendžiama Susisiekimo plėtros programoje identifikuota problema „Lietuvos transporto infrastruktūros išvystymas ir teikiamų paslaugų kokybė nesiekia ES vidurkio“ ir ją detalizuojanti priežastis „Esamos kelių infrastruktūros kokybiniai techniniai parametrai neatitinka nustatytų reikalavimų, trūksta būtinų infrastruktūros komponentų“. Projektas „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 217 Klaipėda–Jokūbavas ruožo nuo 6,385 iki 8,026 km rekonstravimas“ įgyvendinamas pagal pažangos priemonės Nr. 10-001-05-03-01 „Gerinti susisiekimą kelių transportu“ veiklą Nr. 3 „Kitų (ne TEN-T) kelių projektavimas ir statyba“ ir prisideda prie Nacionalinio pažangos plano 5 tikslo „Gerinti transporto, energetinį ir skaitmeninį vidinį ir išorinį junglumą“ 5.3 uždavinio „Gerinti transporto junglumą šalies viduje, su ES valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis, užtikrinti eismo saugumą“ bei 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos 3 prioriteto „Geriau sujungta Lietuva“ 3.2 uždavinio įgyvendinimo. Projektas prisideda prie horizontaliojo darnaus vystymosi principo įgyvendinimo, kadangi rekonstruojama transporto infrastruktūra gerins saugų ir darnų judumą, eismo saugą, transporto priemonių judėjimo sąlygas bei infrastruktūros patikimumą. Projektas įgyvendinamas laikantis reikšmingos žalos nedarymo (DNSH) principo, o projekto veiklos nesukelia reikšmingos žalos aplinkosaugos tikslams ir bus vykdomos laikantis galiojančių aplinkosaugos bei statybos reikalavimų. Įgyvendinant projektą bus užtikrinami lygių galimybių ir nediskriminavimo principai. Rekonstruota infrastruktūra bus prieinama visiems naudotojams tiek, kiek tai taikoma projekto apimčiai, atsižvelgiant į universalaus dizaino principus, STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ reikalavimus ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Projektas tiesiogiai prisidės prie saugesnio ir patogesnio susisiekimo visiems eismo dalyviams. Projektas neturi tiesioginės įtakos lyčių lygybės ar moterų ekonominio įgalinimo skatinimui. Projekte nenumatoma vykdyti inovatyvių viešųjų pirkimų ar diegti inovatyvių technologinių sprendimų, todėl poveikis inovatyvumo horizontaliojo principo įgyvendinimui vertinamas kaip neutralus. Projektas atitinka PFSA nustatytus horizontaliųjų principų reikalavimus.