2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane siekiant 6 strateginio tikslo „užtikrinti gerą aplinkos kokybę ir gamtos išteklių naudojimo darną, saugoti biologinę įvairovę, švelninti Lietuvos poveikį klimato kaitai ir didinti atsparumą jos poveikiui“ tikimasi mažinti didėjantį neigiamą transporto sektoriaus poveikį aplinkai ir klimatui, kurį lemia mažas energijos vartojimo efektyvumas, maža alternatyvių degalų naudojimo apimtis, technologiškai pasenęs transporto priemonių parkas. Įgyvendinant uždavinį siekiama plėtoti ekologiško viešojo ir krovinių pervežimo transporto infrastruktūrą, plėsti elektrifikuoto geležinkelių tinklo, elektromobilių įkrovimo tinklo bei dviračių ir pėsčiųjų takų ir / ar trasų infrastruktūras, kurti viešojo ir privataus transporto sąveikos ir darnaus judumo sistemas, gerinti judumo (mobilumo) sąlygas ir efektyviau valdyti judumo paklausą, mažinti transporto sukeliamą triukšmą. Dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros vystymo veiklos, tiesiogiai šalins pažangos plano problemos ,,Transporto sektorius generuoja didžiausią šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir transportui būdingų oro teršalų dalį Lietuvoje“ priežastį „Netolygiai išvystyta bevariklio transporto infrastruktūra“. 2022 – 2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos Susisiekimo plėtros programoje (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 245) numatytas vienas iš uždavinių didinti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį ir alternatyviųjų degalų vartojimą transporto sektoriuje, skatinti darnų įvairiarūšį judumą ir mažinti transporto sukeliamą aplinkos taršą. Šiam uždaviniui įgyvendinti būtina didinti kelionių dviračiais ir kitomis bemotorėmis transporto priemonėmis dalį bendroje kelionių struktūroje. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m. pradžioje Kauno rajono savivaldybėje gyveno 109 621 gyventojai arba 18,6 proc. daugiau nei 2021 m. pradžioje, kai šalyje fiksuotas 2,8 proc. augimas. Kauno rajonas yra išskirtinė savivaldybė ne tik Kauno apskrityje, bet yra viena iš nedaugelio Lietuvos savivaldybių, kuriose fiksuojamas teigiamas gyventojų pokytis. 2024 m. pabaigoje Kauno rajono savivaldybėje dviračių takų ilgis sudarė 94,5 km ir buvo 33,7 proc. ilgesnis nei 2020 m. pabaigoje, kai šalyje 2020–2024 m. dviračių takų ilgis augo 35,8 proc. Nepaisant to, kad dviračių takų ilgis savivaldybėje auga, pėsčiųjų ir dviračių takų atnaujinimas ir plėtra nėra nuosekliai vystoma. Viena to priežasčių – pėsčiųjų ir dviračių takų atnaujinimui ir plėtrai skiriamas per mažas finansavimas. Dėl finansavimo trūkumo trūksta naujo pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo, kuris papildytų esamą infrastruktūrą. Projekto problema – pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros, skirtos gyventojų ir svečių mobilumui didinti, trūkumas. Problemos sprendimo būdas – susisiekimo infrastruktūros plėtra pėstiesiems ir bevarikliui transportui. Projekto rezultatai – sukurta viešoji susisiekimo infrastruktūra pėstiesiems ir dviratininkams. Projekto veiklų įgyvendinimas padės sukurti pėsčiųjų ir bevariklio transporto infrastruktūros jungtis, kurių įrengimas užtikrins infrastruktūros tinklo suformavimą ir leis gyventojams bei lankytojams saugiai pasiekti privačius ar viešuosius objektus. Projektas įgyvendinamas žemės sklype, kurio unikalus Nr. 4400-3063-5060, nuosavybės teisė priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise naudojasi akcinė bendrovė „Via Lietuva“. Inžinerinio statinio – kelio – Valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 1906 Aukštutiniai Kaniūkai - Babtai - Labūnava – Kėdainiai kelio ruožas nuo 0,032 km iki 19,221 km. – unikalus Nr. 4400-2124-3605. Kelias nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, turto patikėjimo teisė perduota akcinei bendrovei „Via Lietuva“. Projekto įrengimui parengtas techninis darbo projektas „Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai ruožo nuo 17,199 iki 17,511 km kapitalinis remontas, įrengiant taką“ (projekto Nr. 4infra.LT-2024-63-00). Statinio kategorija – ypatingasis statinys. Statybos rūšis – kapitalinis remontas. Atlikta techninio projekto bendroji ekspertizė (akto Nr. 25/104-2 (2025.07.08). Atliktas Kelių saugumo auditas (2024.09.05). Projektu įgyvendinama 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 10-001-06-01-02 „Skatinti darnų judumą“ veiklos „Dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros vystymas“ poveiklė „Dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros vystymas savivaldybėse“. Nenumatyta projekto veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darniam vystymuisi, atsižvelgiant į SESV 11 straipsnį, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimą, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, kaip jis suprantamas pagal 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088, ar Projektas neturi neigiamo poveikio lygių galimybių ir nediskriminavimo HP, įskaitant prieinamumo visiems reikalavimą, atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, ar įgyvendinant Projektą laikomasi atitinkamų Chartijos nuostatų laikymosi reikalavimų, nustatytų Gairėse.