Nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančios dujų (toliau - ŠESD) apskaitos ataskaitos duomenimis transporto sektorius generuoja didžiausią ŠESD dalį (2019 m. tai sudarė 30,9 proc.) palyginti su kitais sektoriais (energetika – 27,5 proc., žemės ūkis – 20,9 proc., pramonė – 16,7 proc., atliekos – 4 proc.). ŠESD augimas transporto sektoriuje, per pastaruosius 15 m. yra net 49 proc. (2019 m. – 3,5 proc.). Remiantis statistiniais duomenimis, šiame sektoriuje, kuris apima kelių, geležinkelių, oro ir vidaus vandenų transportą, Lietuvoje didžiausia tarša tenka kelių transportui (95 proc.). Kelių transporte didžiausiais taršos indėlis yra iš lengvųjų (beveik 60 proc.) ir sunkiasvorių automobilių (36 proc.). Tokius skaičius lemia ir senas šalies automobilių parkas: lengvųjų automobilių amžiaus vidurkis yra 14,7 m. Transporto sektorius kelia neigiamą poveikį klimato kaitai, didindamas ŠESD kiekį, kurį labiausiai veikia CO2 išmetimai, taip pat reikšmingai prisideda prie oro taršos azoto oksidais, kietosiomis dalelėmis, didina oro užterštumą kancerogeniniu teršalu benzo(a) pirenu, triukšmo lygį. Nacionalinės ŠESD apskaitos ataskaitos duomenimis, transporto sektorius išmeta daugiausia ŠESD (2019 m. apie 44 proc. Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų sistemoje (ES ATLPS) nedalyvaujančių sektorių ŠESD kiekio), beveik 96 proc. transporto išmetamų ŠESD kiekio arba 30 proc. bendro šalies ŠESD išmetamo kiekio susidaro kelių transporto subsektoriuje. Lietuvos automobilių Atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje yra labai maža ir dar mažėja. Lietuvos statistikos departamento duomenimis nuo 2015 m. iki 2019 m. ji sumažėjo nuo 4,6 proc. iki 4 proc. Lietuvoje grynųjų elektromobilių (toliau – EV) skaičius auga lėtai ir spartesnis augimas stebimas tik atsiradus finansinėms paskatoms (finansuojamoms iš Klimato kaitos programos ir Modernizavimo fondo lėšų). Remiantis VĮ „REGITRA“ duomenimis 2023 m. gegužės 1 d. duomenimis Lietuvoje M1 klasės grynųjų elektromobilių skaičius siekė tik 8413 vnt., o N1 klasės grynųjų elektromobilių skaičius siekė tik 257 vnt. Elektromobiliai šiuo metu sudaro tik 0,31 proc. lengvųjų automobilių parko. Viena iš nepakankamo EV skaičiaus augimo tempo priežasčių - EV įkrovimo infrastruktūros trūkumas. Elektromobilių įsigijimas skatinamas Modernizavimo fondo lėšomis. Taip pat, artimiausiu metu turėtų startuoti kvietimas teikti paraiškas pagal 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 10-001-06-01-01 „Skatinti alternatyviųjų degalų naudojimą transporto sektoriuje“ veiklos „Taršių lengvojo transporto priemonių (M1 ir N1 klasės) pakeitimo į visai netaršias (elektra arba vandeniliu varomas) skatinimas“ poveiklės „Grynųjų elektromobilių arba vandeniliu varomų transporto priemonių įsigijimo viešajam sektoriui skatinimas“. Atsižvelgiant į tai per artimiausius penkis metus elektromobilių skaičius Lietuvoje turėtų išaugti daugiau kaip 3 kartus. Todėl EV įkrovimo infrastruktūros trūkumas neskatinant investicijų į ją bus jaučiamas dar labiau. Europos automobilių gamintojų asociacijos 2022 m. spalio mėn. duomenimis, Lietuva yra penktoje vietoje tarp mažiausiai elektromobilių įkrovimo prieigų turinčių Europos šalių – 0,2 tokios prieigos šimtui kilometrų, kai tuo tarpu Olandijoje, Liuksemburge šis skaičius siekia apie 60. Tačiau ši problema sprendžiama 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos nacionalinės energetikos plėtros programos pažangos priemone „Įgyvendinti degalų iš AEI gamybos priemones ir plėtoti jų panaudojimo infrastruktūrą transporto sektoriuje“ ir šiuo jungtiniu projektu. Lietuvoje elektromobilių įkrovimo infrastruktūra pirmiausia buvo kuriama ir plėtojama penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose, taip pat pagrindiniame TEN-T kelių tinkle. 2014–2020 m. automagistralėse Vilnius–Klaipėda ir Vilnius–Panevėžys bei šalia kitų valstybinės reikšmės kelių įrengtos 26 viešosios didelės galios elektromobilių įkrovimo stotelės, informacinėje sistemoje www.eismoinfo.lt teikiama informacija apie šių elektromobilių įkrovimo prieigų tipą, būseną ir užimtumą tikruoju laiku. Lietuvos savivaldybės taip pat pasinaudojo ES fondų investicijomis ir įrengė elektromobilių įkrovimo prieigų (56 vnt.). Viešoji elektromobilių įkrovimo infrastruktūra kuriama ir plėtojama atsižvelgiant į patvirtintus ES standartus, tačiau ir sudarant galimybę įkrauti kito tipo elektromobilius. Augant elektromobilių skaičiui esamos infrastruktūros neužtenka, susidaro eilės pasinaudoti elektromobilių įkrovimo paslauga, dėl nepakankamų techninių galimybių neužtikrinamas 40–60 km atstumas tarp įkrovimo stotelių, nepakankama įkrovimo galia. Taip pat svarbu pažymėti, kad atliekant tyrimą dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu dėl nesudarymo tinkamų sąlygų naudotis elektromobilių įkrovos stotelėmis nustatyta, kad daugelis savivaldybių, įrengdamos elektromobilių įkrovimo prieigas, parinkdamos stotelių įrengimo vietas, nepakankamai užtikrino jų prieinamumą asmenims, turintiems judėjimo negalią. Plečiantis alternatyviaisiais degalais (elektra, suskystintomis ir suslėgtomis gamtinėmis dujomis, vandeniliu) varomam transporto priemonių parkui, taip pat siekiant padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį transporte, šios infrastruktūros kūrimas ir plėtra yra būtina. Elektromobilių įkrovimo prieigų poreikis didėja tiek miestų centruose (didelės galios prieigos), tiek miegamuosiuose daugiabučių namų mikrorajonuose ir įmonių teritorijose (vidutinės, įprastos galios prieigos), taip pat šalia valstybinės reikšmės kelių (didelės, itin didelės galios prieigos) ne tik susisiekimui tarp visų miestų užtikrinti, bet ir patenkinti arterinių vietų poreikį, kur jau susidaro eilės elektromobiliams įkrauti, pvz. A1 kelio ruože tarp Vilniaus ir Kauno. LR bendrajame plane numatyta miestuose ir priemiesčiuose vystyti alternatyviųjų degalų papildymo stotelių tinklą, teikti prioritetą alternatyvųjį kurą naudojančioms transporto priemonėms ir taip mažinti iškastinio kuro naudojimą. Elektromobilių naudojimo ir elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros veiksmų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos energetikos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2022 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1-210/3-344 „Dėl Elektromobilių naudojimo ir elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros veiksmų plano patvirtinimo“ (toliau – Elektromobilių naudojimo ir elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros veiksmų planas, yra nustatyta, kad Viešoji elektromobilių įkrovimo infrastruktūra reikalinga siekiant užtikrinti nepertraukiamą elektra varomų transporto priemonių judėjimą šalies mastu ir transeuropiniame transporto tinkle (toliau – TEN-T tinklas). Nacionaliniai plėtros tikslai yra nustatyti Alternatyviųjų degalų įstatyme, kuriame numatyta, kad viešosios ir pusiau viešosios elektromobilių didelės ir labai didelės galios įkrovimo prieigos pirmiausia turi būti įrengiamos Lietuvos didžiuosiuose miestuose, taip pat šalia TEN-T tinklui priklausančių kelių ir šalia kitų transeuropiniam kelių tinklui priklausančių valstybinės reikšmės kelių (pagal technines galimybes kas 50 km), sudarant galimybes elektromobiliais ne tik keliauti Lietuvos miestuose ir tarp jų, bet ir susisiekimui elektromobiliais tarp šalių užtikrinti. 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (toliau - Direktyva 2014/94/ES) įgyvendinimo ataskaitoje pažymėta, kad padaryta tam tikra pažanga, vis dėlto akivaizdūs ir esamos politikos sistemos trūkumai: valstybių narių užmojai, susiję su planinių rodiklių nustatymu ir atitinkamomis politikos priemonėmis, labai skiriasi, daroma išvada, kad visą ES apimančio visuotinio ir visapusiško alternatyviųjų degalų infrastruktūros tinklo nėra. Europos Audito Rūmai savo specialiojoje ataskaitoje 05/2021 dėl elektromobilių įkrovimo infrastruktūros taip pat pažymėjo, kad tebėra kliūčių keliauti elektromobiliais po visą ES ir kad elektromobilių įkrovimo infrastruktūra ES turi būti diegiama sparčiau. Vertinama ir tai, kad Direktyva 2014/94/ES taip pat nėra tinkamai pritaikyta siekiui iki 2030 metų įgyvendinti didesnio užmojo klimato srities tikslus, Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl Direktyvos 2014/94/ES panaikinimo ir naujo Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo reglamento (toliau – AFIR) priėmimo siekiant sumažinti alternatyviųjų degalų (tarp jų ir viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros) diegimo netolygumą ES ir alternatyviaisiais degalais (tarp jų ir elektra) varomų transporto priemonių naudojimą. Šiuo pasiūlymu siekiama šių tikslų: užtikrinti, kad būtų pakankamas viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros tinklas, užtikrinti visišką šios infrastruktūros sąveiką ir patogumą naudotojams, nustatyti viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros tikslus pagal nacionalinį elektromobilių parką, taip užtikrinant, kad elektromobilių naudojimo mastas ir reikiamos viešosios įkrovimo infrastruktūros diegimas derėtų tarpusavyje. Atstumu grindžiamais tikslais, taikomais TEN-T tinkle, turėtų būti užtikrinta, kad viešoji elektromobilių įkrovimo infrastruktūra aprėptų visą ES pagrindinių kelių tinklą, taip užtikrinant lengvą ir sklandų keliavimą visoje ES. Atsižvelgiant į Alternatyviųjų degalų įstatymo ir AFIR pasiūlymo reikalavimus, šalia valstybinės reikšmės kelių turi būti suplanuoti 20 km ruožai (iš viso 44 ruožai pagrindiniame ir papildome TEN-T kelių tinkle). Nustatytuose ruožuose turės būti plėtojama viešoji elektromobilių įkrovimo infrastruktūra atsižvelgiant į eismo intensyvumą ir elektra varomų transporto priemonių skaičių. Pilnas aprašymas pateikiamas Rinkmenose esančioje pasirašytoje Projekto sutartyje.