ES, kitų tarptautinių organizacijų bei mokslinėse ataskaitose teigiama, kad klimato kaita ir aplinkos kokybės užtikrinimas – vienas svarbiausių šio amžiaus iššūkių. Ateities perspektyvos šioje srityje priklauso nuo tarptautinės bendruomenės ir kiekvienos valstybės (įskaitant Lietuvą) gebėjimo užtikrinti darnų vystymąsi ir keisti esamą ekonomikos modelį. Pasauliui ir Lietuvai susidūrus su COVID-19 viruso sukelta pandemija ir jos padariniais ekonomikai, poreikis užtikrinti darnų ekonomikos vystymąsi nesumažėjo, o dėmesys klimato kaitos ir aplinkos klausimams netgi išaugo. ES ekonomikos atsigavimo po COVID-19 pandemijos padarinių planas pagrįstas perėjimo prie žaliosios ekonomikos ir skaitmeninės transformacijos skatinimu. Europos Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“21 siūlomos iniciatyvos, skirtos visiems ūkio sektoriams transformuoti siekiant ES ekonomikos neutralumo klimatui tikslo iki 2050 metų. Šių iniciatyvų įgyvendinimas užtikrins darnų vystymąsi, mažo anglies dioksido kiekio, konkurencingos, socialiai teisingos, inovatyvias technologijas naudojančios ir efektyvios ekonomikos plėtrą, naujas „žaliąsias“ darbo vietas, pagerėjusią gyventojų gyvenimo kokybę. Transporto sektoriuje Lietuvoje suvartojama apie 38 proc. visos galutinės energijos, todėl būtina šiame sektoriuje didinti energijos suvartojimo efektyvumą ir diegti energijos efektyvumą didinančias priemones. Nors 2018 m. atsinaujinanti energija sudarė 24,4 proc. visos suvartojamos energijos ir Lietuva jau viršijo savo 2020 m. tikslą (23 proc.), o 2022 m. pasiekė 29,62 proc. AEI dalis transporto sektoriuje tebėra maža, 2022 m. ji sudarė 6,28 proc., o tai gerokai mažiau nei buvo 2020 m. tikslas – 10 proc.. Nors vis plačiau naudojami biodegalai ir plėtojamas elektromobilių įkrovimo punktų tinklas, alternatyviuosius degalus naudojantys lengvieji automobiliai sudaro vos 1 proc. visų automobilių. Dėl gyventojų įpročių keliauti nuosavais automobiliais, kurių dauguma yra seni (vidutiniškai 16,8 metų) ir taršūs (165 g CO₂/km), miestuose kasdien susidaro spūstys ir didėja aplinkos oro tarša. Miestų ir regionų viešasis transportas nėra patrauklus, šios transporto priemonės yra maždaug 15–20 metų senumo. Įvairias paslaugas teikiančio verslo turimų transporto priemonių, kurios nuvažiuoja didžiausius atstumus miestuose, parkas taip pat taršus. EK komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“ nustatė tikslus iki 2030 m. eksploatuoti bent 30 mln. netaršių lengvųjų automobilių, o iki 2050 m. pasiekti, kad beveik visi lengvieji automobiliai, furgonai, autobusai ir naujos sunkiosios transporto priemonės būtų netaršūs. Oro tarša yra didžiausia aplinkos grėsmė sveikatai, sukelianti širdies ligas, plaučių veiklos sutrikimus ir plaučių vėžį. Kauno regione 2020 m. duomenimis, oro tarša smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis KD2,5 siekė 8 mg/m3 ir šis rodiklis buvo trečias blogiausias šalyje, prastesniais rodikliais išsiskyrė Marijampolės (8,6 mg/m3) ir Alytaus (8,4 mg/m3) regionai. Analizuojant 2016–2020 m. duomenis matyti, kad taršos rodikliai Kauno regione mažėja, nors 2017–2018 m. laikotarpyje buvo stebimas padidėjimas (nuo 9,4 mg/m3 iki 11,2 mg/m3) (Europos aplinkos agentūra, 2020 m.). Priešlaikinių mirčių, priskiriamų ilgalaikiam kietųjų dalelių KD2,5 poveikiui, tenkančių 100 000 gyv., rodiklis yra prasčiausias šalyje – 101 (šalies – 90) (Europos aplinkos agentūra, 2019 m.). Dėl didėjančio automobilių kiekio ir besiplečiančios pramonės didėja oro tarša ir su ja susiėjusios problemos. Įvairios dujos, lakūs organiniai junginiai, kurių padidėjimas sukelia oro taršą yra labai pavojingi žmogui ir aplinkai, todėl reikia nustatyti ir stebėti teršalų koncentracijų vertes ir jų kitimą, įvertinti esamą situaciją, kuri leistų išvengti, sustabdyti arba sumažinti žalingą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Gauti rezultatai taikomi oro kokybės valdymui ir visuomenės informavimui. Kauno regione 40 proc. visų gyventojų kelionių vyko lengvuoju automobiliu ir tik 21 proc. viešuoju transportu, bevariklio transporto dalis regione dar mažesnė (4 proc. pasirinktų kelionių Kauno regione keliaujama bevariklėmis transporto priemonėmis, šalies vidurkis – 5 proc.) (Vidaus reikalų ministerijos atliktas tyrimas, 2020 m.). Visose regiono savivaldybėse tūkstančiui gyventojų tenkantis individualių lengvųjų automobilių skaičius, remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2017–2021 m. laikotarpyje augo, pažymėtini ir ryškūs, net du kartus siekiantys tokio augimo skirtumai: daugiausiai – Prienų r. sav. (25,97 proc.), mažiausiai – Kauno m. sav. (10,50 proc.) (2021 m.). Regiono gyventojai, nesinaudojantys viešojo transporto paslaugomis, nurodė tris veiksnius, kurie paskatintų keliauti viešuoju transportu, svarbiausi šie: mažesnė kaina (37 proc.), dažnesni reisai (39 proc.), geresnis tvarkaraščio suderinimas su mano poreikiais (33 proc.). Poreikiui keliauti asmeniniu, o ne viešuoju transportu apklaustų regiono savivaldybių specialistų vertinimu, turi ir nepakankamai patraukliai pateikiama informacija apie viešąjį transportą, jo stigmatizavimas, maršrutų tvarkaraščių nesuderinamumas tarpusavyje, transporto priemonių ir infrastruktūros eksploataciniai parametrai (ypač – greitis, kurį lemia nepakankamai efektyvios miesto eismo valdymo priemonės, autobusų (troleibusų) juostų trūkumas, trūkstamos ar pasenusios intelektinės transporto (eismo valdymo) sistemos). Sprendžiamos problemos. Transporto ŠESD išmetimus paaiškina ne tik žemas viešojo transporto ir bevariklio transporto naudojimo lygis, bet ir tai – kad susisiekimui užtikrinti vis dar naudojamos taršios transporto priemonės. 2023 m. UAB „Raseinių autobusų parkas“ autobusų parką sudarė 38 autobusai. Maršrutinių autobusų vidutinis amžius siekė 12 metų, spec. (mokyklinių) autobusų – 18 metų. Didžiąją dalį autobusų sudarė transporto priemonės nuo 20 iki 40 metų. Visi autobusai varomi dyzelinu. Bendrovė aptarnavo 55 maršrutus, iš jų: 35 vnt. – vietinio (miesto ir priemiesčio) reguliaraus susisiekimo, 20 vnt. – specialiųjų moksleivių pavėžėjimo maršrutų. 2024 m. balandžio 1 d. VĮ „REGITRA“ duomenimis Lietuvoje iš viso buvo užregistruota 16 550 elektra varomų transporto priemonių, Kauno regione – 3 567, – Raseinių r. savivaldybėje – 98. Lietuvoje 1000-iui gyventojų teko 5,7 elektra varomos transporto priemonės, šis skaičius artimas Kauno regionui (6,1). Stebimi labai ryškūs skirtumai tarp regiono savivaldybių: 1000-iui gyventojų daugiausiai elektra varomų transporto priemonių tenka Kauno r. savivaldybėje (8,1), mažiausiai – Raseinių r. savivaldybėje (3,3). Viešosios elektromobilių įkrovimo stotelės pirmiausia įrengtos Lietuvos didžiuosiuose miestuose, didesnių miestų centruose, šalia pagrindinių valstybinės reikšmės kelių. Nėra sukurtos pakankamos viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros vietinės reikšmės keliuose, šalia daugiabučių gyvenamųjų namų, sudarant galimybę juose gyvenantiems elektromobilių naudotojams įkrauti elektromobilius visą parą. Regione neišnaudojamas viešojo transporto potencialas iš dalies sumažina regiono užimtumo augimo ir socialinės atskirties mažėjimo potencialą, nes neužtikrinamas mobilumas socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, kurios neturi galimybės (finansinės ar kt.) naudotis asmeniniu automobiliu. Todėl regione tikslinga kurti vieningą viešojo transporto sistemą, didinti viešojo transporto patrauklumą ir prieinamumą, prioritetą skirti mažiau taršioms susisiekimo priemonėms, siekiant sumažinti neigiamą transporto sistemos poveikį ekologinei ir socialinei aplinkai. 2024 m. balandžio 1 d. Raseinių rajone nebuvo registruota autobusų ar sunkaus transporto priemonių varomų elektra. Lengvųjų automobilių varomų elektra buvo įregistruota 28, o iš visų (98) registruotų transporto priemonių didžiąją dalį sudarė (60) L1 klasės mopedai. Apibendrintai projekto metu sprendžiamą problematiką galima įvardinti kaip „taršios ir fiziškai nusidėvėjusios viešojo transporto priemonės neužtikrina saugaus ir patrauklaus keliavimo būdo viešuoju transportu bei neprisideda prie klimato kaitos valdymo“. Sprendimo būdas. Siekiant atnaujinti viešojo transporto parką ir prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimo, tikslinga viešojo transporto priemones keisti į netaršias. Tuo pačiu naujos transporto priemonės turėtų būti pritaikytos individualių poreikių turintiems žmonėms, kas užtikrintų viešojo transporto prieinamumą įvairioms socialinėms grupėms. Siekiami rezultatai. UAB „Raseinių autobusų parkas“ planuoja įsigyti du elektra varomus autobusus, kurie pakeistų senus ir taršius autobusus. Prognozuojama, kad įsigytų naujų transporto priemonių dėka sumažės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimas 92,89 tonomis CO2 ekvivalentu per metus. Transporto priemonės bus pritaikytos individualius poreikius turintiems žmonėms. Taip pat bus įrengtos dvi elektrinių autobusų įkrovimo stotelės (autobusų stotyje ir autobusų parko teritorijoje).