2021–2030 metų Nacionaliniame pažangos plane numatyta, kad vienas iš iššūkių, su kuriuo susiduria Lietuvos švietimo sistema, – nepakankama švietimo sistemos efektyvumo atitiktis kintančios visuomenės ir darbo rinkos poreikiams. Plane numatyta, kad siekiant Lietuvos švietimo sistemos kokybės gerinimo - būtina konsoliduoti aukštojo mokslo įstaigų tinklą. 2021–2030 m. LR ŠMSM švietimo plėtros programoje aiškiai išskirta, kad viena iš aukštojo mokslo problemų „Aukštojo mokslo sistemos teikiamų įgūdžių ir darbo rinkos poreikių neatitiktis“. Viena iš priemonių numatyta šiai problemai spręsti – užtikrinti efektyvų mokslo ir studijų sistemos valdymą, kas savo ruožtu turėtų tiesioginės įtakos mokymosi kokybės gerėjimui. Lietuvoje sistemingai turi būti siekiama, gerinti/stiprinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje reikalingų kompetencijų. Projektas prisideda prie šios problemos sprendimo. Projekto veiklos ne pilna apimti išspręs aukštojo mokslo švietimo problemas, bet prisidės: apjungus kolegijas sumažės aukštojo mokslo įstaigų skaičius, įsigyta ir sukurta nauja studijų infrastruktūra sudarys patrauklesnes sąlygas rinktis studijas, atliepiančias darbo rinkos poreikius, paskatins MTEP plėtrą, kas sudarys sąlygas įsilieti į tarptautinę mokslo ir ekonomikos erdvę. Projektas prisideda Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ 5 komponento „Aukštasis mokslas, nuosekli mokslo ir inovacijų skatinimo sistema ir aukštos pridėtinės vertės verslas“ tikslo „Didinti aukštojo mokslo efektyvumą, kokybę ir tarptautinį konkurencingumą, sukurti nuoseklią priemonių sistemą mokslo potencialui konsoliduoti, skatinti inovacinės veiklos vykdymą – sukurti verslo ir mokslo bendradarbiavimo tradicijas, užtikrinsiančias aukštos pridėtinės vertės augimą prioritetiniuose Lietuvos ekonomikos sektoriuose“ įgyvendinimo. Projekto metu numatoma įgyvendinti priemones prisidedančias prie mokymo/si paslaugų kokybės gerinimo. Įgyvendinus Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos (toliau – VTDK) reorganizavimą jungimo būdu prijungiant ją prie Vilniaus kolegijos (toliau –VIKO), bus sukurta plačios aprėpties kolegija Vilniaus regione, sudaranti palankesnes sąlygas studijų ir mokslo taikomosios veiklos kokybei bei jų atitikčiai miesto ir regiono visuomenės ir darbo rinkos poreikiams gerinti. Projektas prisideda prie šių problemų sprendimo: • Neefektyviai veikianti aukštojo mokslo sistema: per didelis aukštojo mokslo įstaigų kiekis. Siekiant palaikyti visų aukštojo mokslo įstaigų paslaugų kokybę – reikalauja didelių investicijų, kas tampa neefektyvu dėl mažėjančių demografinių rodiklių. • Aukštojo mokslo sistema neatitinka rinkos poreikių: rinkos poreikių neatliepiančios studijų programos. Studijų procesui organizuoti ekonomikai svarbiose srityse reikalinga šiuolaikinė įranga ir atitinkamos kompetencijos. Kolegijų reorganizavimas prisidės prie 2023–2024 m. valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo veiksmų plane numatytų reikalavimų įgyvendinimo. Laukiama projekto nauda: • Konsolidacija leis užtikrinti, kad vykdomos studijų programos bus vykdomos toliau. Tai leis užtikrinti reikalavimą, kad aukštojoje mokykloje studijuotų ne mažiau kaip 1200 studentų. Įvertinus dabartines VTDK prognozes planuojama, kad ateityje VTDK studijuotų apie 700-1000 studentų, o tai neatitiktų reikalavimo dėl studentų skaičiaus aukštosiose mokyklose ir iškiltų grėsmė, kad nebūtų rengiami specialistai, kurie yra būtini valstybei bei verslui. • Menų studijų krypties ir inžinerinių programų konsolidavimas (per turinio prizmę) leis didinti dėstytojų skaičių dirbančių ne mažiau kaip 0,5 etato, nes bus sukurtos palankios darbo sąlygos ir darbas bus vykdomas vienoje vietoje. Taip pat numatoma, kad daktarai ir mokslo darbuotojai dirbs ne mažiau kaip 0,9 etato. • Įgyvendinus projekto veiklas, atsižvelgiant į specialistų poreikį planuojami nauji laisvai pasirenkami studijų dalykai (LPD) ar specializacijos: garso įrangos kūrimas (garso inžinerijos ir apdorojimo technologijos); MIDI (Musical Instrument Digital Interface) technologijų taikymas; elektroninės muzikos kūrimas; Muzikos ir vaizdo įrašų sinchronizavimas; dirbtinio intelekto taikymas muzikai. • Įgyvendinant projekto veiklas numatoma įsigyti įrangą ir priemones, kas leis sukurti ArtSpace ir TechSpace. Sinergija tarp ArtSpace ir TechSpace yra neatsiejamas aspektas. Menų bei inžinerinių studijų programų sinergija pirmiausia numatoma per specializacijas ir LPD, kas yra labai inovatyvu, nes šiuo metu nėra panašių studijų programų Lietuvoje, pvz. garso inžinerija atlieka svarbų vaidmenį muzikos, filmų kūrimo procese, derindama garsą su vaizdu tam, kad sukurtų stiprų emocijų bei atmosferos įspūdį; kuriant virtualią realybę arba animacijas, vaizdiniai elementai ir garso takelis turi būti suderinti, kad sukurtų vientisą vartotojui patrauklią patirtį. Ši sinergija užtikrins ne tik naujų specialistų su naujais įgūdžiais parengimą, bet taip pat prisidės prie MTEP ir meno veiklų plėtros. • Išbandžius naujas specializacijas ir pasirenkamus dalykus numatomos tarpkryptynės studijų programos, tačiau tam bus reikalingas aiškesnis nacionalinis teisinis reglamentavimas susijęs su šių studijų programų vykdymu. • Atsižvelgiant į VIKO tarptautiškumo patirtį (vykdo jungtinę studijų programą ir dvigubo diplomo studijų programas) bus siekiama stiprinti perimtų studijų programų tarptautiškumą. Tikimasi, kad po ne mažiau nei vieną menų ir inžinerijos studijų programą vykdyti pagal dvigubo diplomo studijų programas. VIKO ir VTDK informacinės sistemos bus pertvarkomos be papildomų išlaidų: • VIKO turi įsigijusi dokumentų valdymo sistemą Kontorą, kurioje nėra numatytas didžiausias leistinas vartotojų skaičius. Todėl ši sistema nereikalauja papildomų finansinių išteklių. • VTDK naudoja viešųjų pirkimų sistemą EcoCost. VTDK kiekvienais metais įsigyja licencijas, kurių vertė yra apie 3 tūkst. Eur. Vilniaus kolegija turi įsigijusi VIPIS viešųjų pirkimų sistemą, kurioje nėra numatytas didžiausias leistinas vartotojų skaičius. Todėl ši sistema nereikalauja papildomų finansinių išteklių. • VIKO naudoja AIS studijų administravimo sistemą, kurioje nėra numatytas įrašų skaičius, todėl papildomų finansinių išteklių nereikia. O perkelti duomenys į vieną sistemą leis operatyviai ir tiksliai turėti informaciją. • Dėl finansų ir apskaitos sistemos pokyčių nenumatoma, nes VIKO ir VTDK naudoja LR Finansų ministerijos administruojamą FVAIS sistema. Netiesioginę naudą gali turėti LR Finansų ministerija, nes dėl susijungimo reikės mažesnio licencijų skaičiaus. • Atsižvelgiant į tai, kad išeitinių kompensacijas ir kompensacijas už nepanaudotas atostogas reikia išmokėti iki 2024 m. birželio 30 d. jos bus išmokėtos iš VTDK lėšų. Tai papildomų lėšų 2024 metais nereikalauja nes didžioji dalis lėšų buvo suplanuotos 2024 m. sąmatoje. Nesutinkančių darbuotojų pereiti dirbti į Vilniaus kolegiją bendras administracijos darbuotojų skaičius sumažės 23 etatais. Dėl šios priežasties planuojama sutaupyti 769,1 tūkst. Eur. • Siekiant, kad Vilniaus kolegija 2029 m. atitiktų LR Studijų ir mokslo įstatyme numatytus reikalavimus tapti taikomųjų mokslo universitetu ir vykdyti ne mažiau kaip 3 studijų kryptyse profesinės magistratūros studijas planuojama įsteigti vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo ir mokslo projektų vadovų pareigybes. Šios pareigybės ypač reikalingos prijungiamai VTDK, nes šiuo metu VTDK struktūroje nėra numatytos pareigybės, kurios administruotų ar vykdytų mokslo veiklas. O tokios pareigybės bus privalomos siekiant iveiklinti inžinerines ir meno laboratorijas tiek esamas, tiek įrengus naujas. Pagal 2021 metų informaciją VTDK iš komercinės veiklos nebuvo pritraukusi MTEP lėšų. Pažymime, kad įgyvendinant projektą bus laikomasi moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, ir kt. principų (Projekto veiklų metu sukurti rezultatai bus teikiami nevaržant žmogaus teisių); projektas atitinka reikšmingos žalos nedarymo horizontaliuosius principus, yra tvarus aplinkos atžvilgiu ir vykdomas visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartus ir prioritetus; projekto veiklomis prisidedama prie darnaus vystymosi ir lygių galimybių, įskaitant prieinamumo visiems įgyvendinimo; projekte nebus numatyti veiksmai, kurie galėtų riboti ar pažeisti Chartijoje numatytas pagrindines teises.