ES, kitų tarptautinių organizacijų bei mokslinėse ataskaitose teigiama, kad klimato kaita ir aplinkos kokybės užtikrinimas – vienas svarbiausių šio amžiaus iššūkių. Ateities perspektyvos šioje srityje priklauso nuo tarptautinės bendruomenės ir kiekvienos valstybės (įskaitant Lietuvą) gebėjimo užtikrinti darnų vystymąsi ir keisti esamą ekonomikos modelį. Pasauliui ir Lietuvai susidūrus su COVID-19 viruso sukelta pandemija ir jos padariniais ekonomikai, poreikis užtikrinti darnų ekonomikos vystymąsi nesumažėjo, o dėmesys klimato kaitos ir aplinkos klausimams netgi išaugo. ES ekonomikos atsigavimo po COVID-19 pandemijos padarinių planas pagrįstas perėjimo prie žaliosios ekonomikos ir skaitmeninės transformacijos skatinimu. Europos Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“ siūlomos iniciatyvos, skirtos visiems ūkio sektoriams transformuoti siekiant ES ekonomikos neutralumo klimatui tikslo iki 2050 metų. Šių iniciatyvų įgyvendinimas užtikrins darnų vystymąsi, mažo anglies dioksido kiekio, konkurencingos, socialiai teisingos, inovatyvias technologijas naudojančios ir efektyvios ekonomikos plėtrą, naujas „žaliąsias“ darbo vietas, pagerėjusią gyventojų gyvenimo kokybę. Transporto sektoriuje Lietuvoje suvartojama apie 38 proc. visos galutinės energijos, todėl būtina šiame sektoriuje didinti energijos suvartojimo efektyvumą ir diegti energijos efektyvumą didinančias priemones. Nors 2018 m. atsinaujinanti energija sudarė 24,4 proc. visos suvartojamos energijos ir Lietuva jau viršijo savo 2020 m. tikslą (23 proc.), o 2021 m. pasiekė 28,10 proc. AEI dalis transporto sektoriuje tebėra maža, 2021 m. ji sudarė 6,69 proc., o tai gerokai mažiau nei buvo 2020 m. tikslas – 10 proc. Nors vis plačiau naudojami biodegalai ir plėtojamas elektromobilių įkrovimo punktų tinklas, alternatyviuosius degalus naudojantys lengvieji automobiliai sudaro vos 1 proc. visų automobilių. Dėl gyventojų įpročių keliauti nuosavais automobiliais, kurių dauguma yra seni (vidutiniškai 16,8 metų) ir taršūs (165 g CO₂/km), miestuose kasdien susidaro spūstys ir didėja aplinkos oro tarša. Miestų ir regionų viešasis transportas nėra patrauklus, šios transporto priemonės yra maždaug 15–20 metų senumo. Įvairias paslaugas teikiančio verslo turimų transporto priemonių, kurios nuvažiuoja didžiausius atstumus miestuose, parkas taip pat taršus. EK komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“ nustatė tikslus iki 2030 m. eksploatuoti bent 30 mln. netaršių lengvųjų automobilių, o iki 2050 m. pasiekti, kad beveik visi lengvieji automobiliai, furgonai, autobusai ir naujos sunkiosios transporto priemonės būtų netaršūs. Eismo saugumas yra didžiausia siekiamybė nacionaliniuose ir tarptautiniuose transportą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir veiklos strategijose. Remiantis LR statistikos departamento duomenimis, 2022 m. Vilniaus rajone žuvo 4 gyventojai bei buvo sužeisti – 110. LR automobilių kelių direkcijos prie LR susisiekimo ministerijos duomenys atskleidžia, kad didžiausi avarijų sukėlėjai – lengvųjų transporto priemonių vairuotojai. Kaip teigiama atlikto tyrimo išvadose, avarijų skaičiui, įvykusių miestų teritorijose, didžiausios įtakos turi miesto gyventojų skaičius, automobilių skaičius, nuvažiuotų kilometrų skaičius, gatvių ir kelių ilgis, jų kokybė. Didelis transporto priemonių skaičius rajone daro įtaką ne tik avarijų ir nelaimingų atsitikimų skaičiui, bet ir neigiamą poveikį aplinkai, kurį sukelia transporto priemonių skleidžiama tarša. Remiantis LR statistikos departamento duomenimis, 2022 m. Vilniaus rajone buvo išmetama 804,71 t teršalų, nemažą dalį iš jų sudarė transporto priemonių išmetami teršalai. Orą teršiančios medžiagos į orą patenka iš keturių pagrindinių šaltinių: išmetamojo automobilių vamzdžio, per kurį į aplinką pašalinamos degimo liekanos (jos sudaro apie 65 proc. visų automobilių sukeltų teršalų), variklio karterio (apie 20 proc.) ir angliavandeniliams garuojant iš karbiuratoriaus (apie 9 proc.), bei degalų bako (apie 6 proc.). Orą taip pat teršia ir dulkės, susidarančios dylant automobilių padangoms, t. y. iki 1,6 kg per metus vienam automobiliui, asbesto dulkės, kadmis, kurie pasklinda aplinkoje dylant stabdžių kaladėlių ir sankabos frikcinei medžiagai bei kitų medžiagų dulkės, atsirandančios trinties metu įvairiuose automobilio mazguose. Orą teršia ne tik dylančių automobilių mazgų dulkės, bet ir dulkių dalelės, ratų sankabos su kelio danga metu išplėšiamos iš dangos, transportuojamų krovinių byrėjimai, garavimai, dulkėjimai (LR automobilių kelių direkcijos prie LR susisiekimo ministerijos duomenys). Be to, automobiliai sąlygoja ir antrinį užterštumą. Judėdamos transporto priemonės sukelia sūkurius, pakelia dulkes nuo kelio dangos. Kuo greičiau važiuoja automobilis, to daugiau smulkių dalelių patenka į orą. Iš to galima daryti išvadą, jog turėdami švarius ir kokybiškus kelius išvengtume dulkių šleifo už automobilio. Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis – viena opiausių visų didesnių Lietuvos ir Europos miestų problemų, su kuriomis tiesiogiai susiduria ir Vilniaus rajonas. Siekiant prisidėti prie oro taršos mažinimo, avarijų ir nelaimingų atsitikimų skaičiaus sumažinimo, būtina įgyvendinti priemones skatinančias naudotis alternatyviomis transporto priemonėmis bei mažiau naudotis lengvaisiais automobiliais. Prie transporto priemonių skaičiaus sumažinimo prisidėtų geresnės kokybės viešojo transporto paslauga ir to pasėkoje didesnis gyventojų naudojimasis ja. Vilniaus rajono viešojo transporto paslaugas teikia SĮ “Vilniaus rajono autobusų parkas”, įmonės steigėja yra Vilniaus rajono savivaldybė. Įmonė įsteigta – Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T3–29 „Dėl Vilniaus rajono autobusų parko steigimo ir paskolos ėmimo“. Įmonė yra iš Vilniaus rajono savivaldybės turto įsteigta įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso Vilniaus rajono savivaldybei ir jai perduotą bei jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. 2022 m. SĮ „Vilniaus rajono autobusų parkas“ teikė keleivių vežimo paslaugas 40 reguliarių maršrutų (visi 40 maršrutų buvo vykdomi priemiesčiuose). 2022 m. sausio bendrovė autobusų reguliariais maršrutais pervežė 728 760 keleivių. Palyginimui 2018 m. pervežė 1,3 mln. keleivių, tikėtina, jog toks sumažėjimas pastebimas dėl 2020–2021 m. įvesto griežto karantino, kai bet koks keliavimas buvo apribotas. 2022 m. bendra rida reguliariais maršrutais – 2,85 mln. kilometrų. 2023 m. liepos 7 d. duomenimis SĮ “Vilniaus rajono autobusų parkas”, turėjo 67 autobusus. Analizuojant SĮ “Vilniaus rajono autobusų parkas” turimą transporto priemonių pasiskirstymą pagal amžių, išryškėja, kad vidutinis autobuso amžius sudaro 12,3 metų. Apibendrinti rezultatai atskleidžia, kad viešojo transporto paslaugas Vilniaus rajone teikiančios SĮ “Vilniaus rajono autobusų parkas”, naudojamų transporto priemonių amžius, lyginant su vakarų Europos šalių duomenimis yra ženkliai didesnis. Įmonė nuolatos jį mažina investuodama į naujų modernių, aplinkai palankių transporto priemonių įsigijimą. Vieninga transporto sistema Vilniaus regione nėra suformuota. Regione neišnaudojamas viešojo transporto potencialas iš dalies sumažina regiono užimtumo augimo ir socialinės atskirties mažėjimo potencialą, nes neužtikrinamas mobilumas socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, kurios neturi galimybės (finansinės ar kt.) naudotis asmeniniu automobiliu. Todėl regione tikslinga kurti vieningą viešojo transporto sistemą, didinti viešojo transporto patrauklumą ir prieinamumą, prioritetą skirti mažiau taršioms susisiekimo priemonėms, siekiant sumažinti neigiamą transporto sistemos poveikį ekologinei ir socialinei aplinkai. Viešuoju transportu naudojasi visų amžiaus grupių gyventojai. Įstatymų numatytos lengvatos užtikrina socialiai jautresnių gyventojų grupės mobilumo poreikių tenkinimą mieste. Remiantis statistiniais duomenimis, Vilniaus rajono savivaldybėje, kaip ir kitose Lietuvos savivaldybėse, pastebimas gyventojų senėjimo procesas, ko pasėkoje, senėjant visuomenei, didėja gyventojų skaičius, kuris dėl amžiaus ar specialiųjų poreikių (neįgalumo) turi teisę pasinaudoti transporto lengvatomis, kas įtakoja naudojimosi viešuoju transportu populiarumą šioje amžiaus grupėje. Naudojimasis viešuoju transportu taip pat yra populiarus tarp moksleivių ir studentų, kurių didelė dalis naudojasi viešuoju transportu. Projektas inicijuojamas siekiant atnaujinti SĮ „Vilniaus rajono autobusų parkas“ priemiestinio viešojo transporto priemonių parką. Naujų netaršių transporto priemonių (elektrinių autobusų) įsigijimas leis sumažinti oro taršą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetamų į atmosferą kiekį. Apibendrintai sprendžiamą problematiką galima įvardinti kaip „transporto sektorius generuoja didžiausią šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir transportui būdingų oro teršalų dalį Lietuvoje (giluminės priežastys, būdingos ir regioniniam lygmeniui, bus nagrinėjamos rengiant RPP, atliekant kompleksinę problemų analizę) Problemos sprendimo būdas. Siekiant sumažinti oro taršą, viešojo transporto išmetamą ŠESD kiekį bei padidinti viešojo transporto patrauklumą, prieinamumą ir kokybę planuojama įsigyti netaršias transporto priemones ir įrengti jų aptarnavimui reikalingą infrastruktūrą. Projektu planuojama įsigyti 15 elektrinių autobusų ir įrengti 7 įkrovimo stoteles. Nesprendžiant nustatytos problemos, keleivių vežimo paslaugos toliau būtų teikiamos taršiais dyzeliniu kuru varomais autobusais, o tai neprisidėtų prie taršos mažinimo ir viešojo transporto patrauklumo, prieinamumo bei kokybės didinimo. Projekto įgyvendinimas prisidės prie oro taršos ir išmetamų ŠESD kiekio mažinimo Vilniaus rajono savivaldybėje. Projektas neturės neigiamos įtakos horizontaliesiems principams: darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, lygių galimybių, nediskriminavimo dėl lyties, rasės,