Lietuvos ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos (toliau – Ilgalaikė renovacijos strategija) duomenimis, visi šildomi ir vėsinami pastatai per metus Lietuvoje sunaudoja 40,8 TWh pirminės energijos ir išmeta apie 5,3 Mt CO2 emisijų. 63 proc. energijos kiekio suvartoja gyvenamieji pastatai. Ilgalaikės renovacijos strategijos tikslas yra iki 2030 metų pirminės energijos suvartojimą pastatuose sumažinti 6,1 TWh/metus. 2018 m. duomenimis, Lietuvoje centrinės valdžios institucijoms priklausė apie 2,3 mln. kv. m pastatų ploto, iš kurio apie 1,7 mln. kv. m neatitinka minimalių energinių reikalavimų. Pagal Energijos efektyvumo direktyvos 2012/27/ES 5 straipsnį valstybės narės kasmet turi atnaujinti po 3 proc. centrinės valdžios pastatų, neatitinkančių minimalių energinių reikalavimų, ploto. Lietuvai iki 2030 metų tai sudaro apie 510 tūkst. kv. m. Ilgalaikėje renovacijos strategijoje numatytos nacionalinės ambicijos didesnės ir siekia 2030 m. turėti 2,1 mln. kv. m atnaujinto viešųjų pastatų ploto, iš kurių 1,2 mln. kv. m numatyta centrinės valdžios pastatams. Vienas iš minimalių energinių reikalavimų neatitinkančių pastatų yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto valdomas viešasis gyvenamosios paskirties pastatas – bendrabutis Nr. 5 (esantis Saulėtekio al. 19-1, Vilniuje; (unik. Nr.1098-5008-0016)). Dėl prasto pastato energinio efektyvumo pastatas sunaudoja daug energijos. Nepaisant didelių sąnaudų pastatui eksploatuoti dėl prastų išorinių atitvarų būklės ir neefektyvių inžinerinių sistemų, pastate negalima užtikrinti kokybiškų mikroklimato sąlygų. Projekto įgyvendinimas prisidėtų prie minėtų problemų sprendimo, įgyvendinus projektą bus atnaujintas bendrabutis, pagerintos jo inžinerinių sistemų fizinės ir energetinės savybės, padidintas energijos vartojimo efektyvumas. Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentų bendrabutis, įkurtas gyvenamosios paskirties pastate, esančiame Saulėtekio al.19, Vilniuje, buvo baigtas statyti prieš 39 metus, 12 aukštų pastate nuolat gyvena virš 650 gyventojų. Pastatas priklauso Vilniaus Gedimino technikos universitetui bei privatiems pirmo aukšto gyventojams (privatiems asmenims priklausantis plotas - 324,62 m2 nuo bendro 8792,87 m2 pastato bendro ploto, atitinkamai Vilniaus Gedimino technikos universitetui tenkanti bendro ploto dalis – 8468,25 kv. m ir šildomo ploto - 8123,30 kv. m, kai viso pastato šildomas plotas - 8 447,92 kv.m.). Pastatas atitinka F energinio naudingumo klasę. Vertinama, kad pastato išorės sienos, stogas, durys ir perdanga virš rūsio grindys neatitinka keliamų reikalavimų, t. y. šių išorinių atitvarų šiluminės varžos yra per mažos, todėl šildymo sezono metu gaunami viršnorminiai šilumos nuostoliai, neefektyviai panaudojama šiluminė energija. Atliktu pastato auditu konstatuojamos problemos šiose srityse: konstrukcijos, pamatų, stogo, drėgmės ir vandens žalos prasiskverbiant per stogą, langus, sienas, vandentiekio, nuotekų, ŠVOK sistemų. Siūlomos diegti šios taupymo priemonės: šildymo, karšto vandens sistemų atnaujinimas, mechaninės vėdinimo sistemos įrengimas, apšvietimo sistemos atnaujinimas/modernizavimas, 30 kW fotovoltinės saulės jėgainės įrengimas, šalto vandens, buitinių nuotekų ir lietaus sistemų keitimas, priešgaisrinės signalizacijos atnaujinimas, PVS ir jos diegimas, išorės sienų šiltinimas, sutapdinto stogo šiltinimas, langų keitimas, durų keitimas, nešildomo rūsio lubų šiltinimas, laiptinių remontas. Didžiausius sutaupymus įmanoma pasiekti tik pastatą modernizuojant kompleksiškai. Pasirinktos pirmosios energijos taupymo priemonių grupės ekonominis efektyvumo siektinas rodiklis yra 0,0731 kWh/Eur/metus (į šį rodiklį įskaičiuotas ir elektros energijos sutaupymas). Tik atlikus planuojamus darbus bus užtikrintos reikiamos mikroklimato sąlygos. Įgyvendinus pirmosios ETPG numatytus darbus, šiluminiai pastato atitvarų parametrai ir patalpų mikroklimatas pagerės. Planuojamas rezultatas: pastatas atitiks B energinio efektyvumo klasę; prognozuojamas pirminės energijos sąnaudų sumažėjimas nuo esamos situacijos sudarys - 59,57 proc., t. y. visas metinis pirminės energijos suvartojimo sumažėjimas atnaujintame pastate – 1 727 937,56 (kWh/metai) ir energijos sumažėjimas proporcingai paskaičiuotas dotacijos lėšoms – 1 209 556,30 (kWh/metai); (kai faktinis metinis pirminės energijos suvartojimas viešuosiuose pastatuose paskaičiuotas dotacijos lėšoms – 2 030 474,50 (kWh/metai); numatomas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas – 53 proc., t. y. bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimas atnaujintame pastate – 142,35 (tonos CO2 ekvivalentu), dujų sumažėjimas proporcingai paskaičiuotas dotacijos lėšoms – 99,64 (tonos CO2 ekvivalentu), (kai faktinis bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, paskaičiuotas dotacijos lėšoms – 189,17); pastate įdiegta ir naudojama AEI technologijas elektros energijai gaminti (30 kW fotovoltinė saulės jėgainė). Projektu prisidedama prie energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslo NEKSP EE3, priemonėje „Viešųjų pastatų atnaujinimas“ (centrinės valdžios 510 tūkst. m2 ir 0,55 TWh energijos sutaupymo) bei projektas atitinka Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 1328 „Dėl Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos patvirtinimo“ ir 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 03-001-06-05-01 „Įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones viešuosiuose centrinės valdžios pastatuose, individualiuose gyvenamuosiuose namuose ir įmonėse“ nuostatas. Taip pat projektu prisidedama prie 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos 2 prioriteto „Žalesnė Lietuva“ 2.1 konkretaus uždavinio „2.1. Skatinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį“ tikslų ir rodiklių pasiekimo. Projekto investicijoms siekiamas finansavimas susideda iš 70 procentų dotacijos (administruojamos CPVA) bei 30 procentų paskolos (finansinės priemonės, administruojamos ILTE). Projektas pagal savo pobūdį nepažeidžia horizontaliųjų principų ir neprieštarauja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatoms. Projekto įgyvendinimo metu nenumatoma jokių apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kitų bruožų principams įgyvendinti. Projekte nenumatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principui įgyvendinti ar veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį inovatyvumo (kūrybingumo) principui įgyvendinti. Finansuojama veikla tiesiogiai prisideda prie horizontaliųjų prioritetų, nes projekto veiklos įgyvendina 7-ąjį darnaus vystymosi tikslą „Užtikrinti visiems galimybę naudotis prieinama, patikima, darnia ir modernia energija“. Taip pat, vadovaujantis 2022 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-335 pakeistą PAFT, planuojant projekto veiklas buvo atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas, t.y. projekto rezultatais galės naudotis neįgalieji, nes įrengta infrastruktūra užtikrins judėjimo su neįgaliojo vežimėliais galimybes, turintiems judėjimo negalią, bus sudarytos sąlygos naudotis visomis reikiamomis priemonėmis. Atitinkamai užtikrinami universalaus dizaino principai, įskaitant lengvesnio žmonių su negalia patekimui į pastatą, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 109 punktu ir 5 str., 1 dalies 6 punktu taip pat Statybos techniniu reglamentu STR 2.03.01;2019 „Statinių prieinamumas“, projekto techninis projektas parengtas vadovaujantis bendraisiais projektavimo aspektais, nustatytais ISO 21542:2011. Projekto įgyvendinimo metu nenumatyta veiksmų, kurie pažeistų PFSA nustatytų reikalavimų dėl atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymąsi.