"Lietuva. Švietimas šalyje ir regionuose 2022. Įtraukusis ugdymas“ ataskaitoje (2022 m.) teigiama, kad 2018 metais specialiųjų ugdymosi poreikių (toliau – SUP) turinčių mokinių buvo 67,9 tūkst. ir jie sudarė 14,9 % visų besimokančiųjų pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programas. 2021 m. SUP turinčių mokinių padaugėjo iki 71,4 tūkst., jie sudarė 15,4 % visų mokinių, t. y. kas šeštas mokinys turėjo SUP. Kuo daugiau mokinių turi SUP, tuo daugiau pastangų mokykla turi skirti švietimo pagalbai organizuoti, siekdama užtikrinti kokybišką mokinių ugdymą. Akivaizdu, jog būtina didinti ugdymo paslaugų prieinamumą atskirtį patiriantiems vaikams, siekiant kuo plačiau taikyti įtraukties švietime principą bei sudaryti sąlygas kiekvienam asmeniui dalyvauti jame, ugdytis, plėtoti savo galias ir gebėjimus, gauti reikiamą pagalbą, patirti sėkmę mokantis, socialinėje, kultūrinėje ir (ar) kitose veiklose. 2021-2030 m. švietimo plėtros programoje viena iš įvardintų problemų, kurią siekiama spręsti didinant švietimo įtrauktį ir prieinamumą, yra nepakankamai išplėtota švietimo pagalba mokyklose. Susiklosčiusią situaciją lemia šios priežastys: 1) mokyklos vadovų ir visos mokyklos bendruomenės nuostatos, kad asmens individualūs poreikiai yra asmens trūkumas, bet ne mokyklos problema; 2) nepakankamas mokytojų pasirengimas dirbti su SUP turinčiais vaikais (ypač su turinčiais emocijų, elgesio, kompleksinių negalių); 3) nepavyksta pritraukti į švietimo įstaigas ir jose išlaikyti švietimo pagalbos specialistų; 4) neformaliojo vaikų švietimo prieinamumui mokyklose neišnaudojamas visos dienos mokyklos (toliau – VDM) modelis, kuomet mokykloje vykdomos veiklos, kuriomis derinamas formaliajame ugdymo turinyje teikiamų kompetencijų įtvirtinimas per neformalųjį vaikų švietimą, papildomą mokymą(si) ir švietimo pagalbą, nukreiptą į konkrečių mokinių poreikių tenkinimą. Pagrindinės pasekmės, jei įvardintos problemos nebus sprendžiamos: • SUP turinčių mokinių ugdymo kokybės ir galimybių atotrūkio didėjimas. Jeigu švietimo pagalba ir įtraukusis ugdymas nebus tinkamai plėtojami, SUP turintys mokiniai patirs tolesnį ugdymosi rezultatų ir galimybių atotrūkį, palyginti su jų bendraamžiais. Neturint tinkamų priemonių, metodikų ir specialistų, mokyklos nesugebės individualizuoti ugdymo proceso, todėl šių mokinių akademiniai pasiekimai ir socialinė integracija liks riboti. Dėl to jie gali būti priversti lankyti specialiąsias mokyklas ar mokytis namuose, kas mažins jų dalyvavimą bendruomenėje. • Nepakankamas dėmesys įtraukties principams švietime didins SUP turinčių mokinių socialinę atskirtį ir stigmatizaciją. Šie mokiniai liks neįtraukti į bendruomenines veiklas, o jų socialiniai ir emociniai poreikiai nebus tinkamai atliepti. Dėl šios priežasties jie gali susidurti su diskriminacija ir žema saviverte, o tai trukdys jų socialinei integracijai ir asmeniniam augimui. • Neužtikrinant neformalaus švietimo prieinamumo, SUP turintys mokiniai neturės galimybių dalyvauti veiklose, kurios padėtų jiems ugdyti kūrybiškumą, socialinius įgūdžius ir emocinį intelektą. • Tėvai, negaudami reikiamos švietimo pagalbos ir paramos vaikų ugdymo procese, patirs didesnį stresą ir nusivylimą švietimo sistema. Jie gali būti priversti ieškoti papildomų privačių paslaugų ar net mažinti savo darbo krūvį, kad galėtų daugiau dėmesio skirti vaikų priežiūrai ir ugdymui. Tai turės neigiamų pasekmių jų finansinei ir emocinei gerovei. Šiai problematikai spręsti numatomas įgyvendinti projektas, kurio metu bus siekiama sukurti ir įdiegti priemonių įtraukiajam ugdymui ir švietimo pagalbai mokyklose, įgyvendinančiose bendrojo ugdymo programas, paketą, užtikrinantį didesnį švietimo prieinamumą, VDM paslaugas, aprūpinimą reikalingomis specialiojo ugdymo priemonėmis, specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams. Siekiant projekto tikslo suformuluoti projekto uždaviniai: • Užtikrinti švietimo pagalbos paslaugų prieinamumą SUP turintiems mokiniams, sudaryti sąlygas formaliojo ir neformaliojo ugdymo veikloms derėti, užtikrinant sklandų SUP turinčių mokinių dalyvavimą formaliojo ir neformaliojo ugdymo procese. • Organizuoti kvalifikacijos tobulinimo mokymus mokytojams ir švietimo pagalbos specialistams, siekiant sustiprinti jų gebėjimus dirbti su SUP turinčiais mokiniais, taikyti pažangius ugdymo metodus ir terapines praktikas. • Sukurti sąlygas edukacinėms veikloms vykdyti, padedančioms kompensuoti nepalankios aplinkos įtaką vaiko raidai (pvz. vykdant šias veiklas: VDM paslaugas teikiančių specialistų kompetencijų stiprinimas darbui mokyklos aplinkoje ir už mokyklos ribų, tarpinstitucinio bendradarbiavimo skatinimas, motyvacinės edukacijos skirtos vaikams ir tėvams, siekiant sustiprinti VDM įgūdžius, relaksacijos ir socializuojantys užsiėmimai, edukacinių priemonių darbui su SUP vaikais įsigijimas). • Sudaryti sąlygas plėtoti gabių ir didelį mokymosi potencialą turinčių mokinių gebėjimus (pvz. vykdant šias veiklas: seminaras VDM paslaugas teikiantiems specialistams, VDM paslaugas teikiančių specialistų kompetencijų kėlimo dirbtuvės pasitelkiant kitų šalių gerąsias praktikas ir patirtį, projektiniai ir tiriamieji užsiėmimai (gabiems vaikams) ir kt.). • Įgyvendinti programas, skirtas elgesio ir emocijų, įvairiapusių raidos sutrikimų turintiems vaikams, skatinant jų socialinę, emocinę ir akademinę integraciją (pvz. vykdant šias veiklas: mokymai apie pagrindinius principus dirbant su vaikais, turinčiais elgesio, emocijų, raidos ar intelekto sutrikimais, meno terapeuto ir kineziterapeuto paslaugų teikimas, dailės, muzikos, šokio, gyvūnų terapijos užsiėmimai). • Įtraukti tėvus (globėjus, rūpintojus) į ugdymo procesą per edukacines veiklas, konsultacijas ir motyvacinius renginius, stiprinant jų žinias apie vaikų ugdymo specifiką ir pagalbos galimybes. • Sukurti ir stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą tarp mokyklų, švietimo pagalbos specialistų ir nevyriausybinės organizacijos, tarptautinio partnerio, siekiant paslaugų kokybės gerinimo, gerosios patirties perėmimo. Projekte dalyvaujančios mokyklos, atsižvelgdamos į mokyklų bendruomenės poreikius, pasirinko joms tinkamiausią VDM iš Rekomendacijose dėl visos dienos mokyklų kūrimo ir veiklos organizavimo pateiktų veiklos modelių, t.y. pasirinko pailgintos dienos modelį. Įgyvendinant pailgintos dienos modelį formalusis ugdymas projekte dalyvaujančiose ugdymo įstaigose bus vykdomas pirmoje dienos pusėje, o antroje dienos pusėje bus vykdomas neformalusis mokinių švietimas, priežiūra, bus teikiama švietimo pagalba vaikui ir jo tėvams. VDM tikslas – sudaryti sąlygas kokybiškam, socialiai teisingam ir lygias galimybes užtikrinančiam visapusiškam kiekvieno vaiko ugdymui(si) visą dieną saugioje aplinkoje, užtikrinti kiekvieno mokinio pažangą ir gerinti pasiekimus, sudaryti sąlygas ugdytis ir gauti reikalingą pagalbą įvairių ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, mažinti socialinę atskirtį, skatinti mokyklų atvirumą ir socialinę partnerytę, sudaryti galimybę šeimoms derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus. VDM projekte dalyvaujančiose ugdymo įstaigose veikla bus vykdoma vadovaujantis šiais principais: (1) Kontekstualumo; (2) lankstumo; (3) geriausių vaiko interesų prioritetas; 4) vaiko visapusiško ugdymosi užtikrinimo; 5) sistemiškumo; 6) tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Projektas siekia užtikrinti kokybišką ir įtraukią švietimo pagalbą visiems mokiniams, turintiems SUP, bei skatinti jų integraciją į bendrą ugdymo procesą. Visų pirma projektas suteiks SUP turintiems mokiniams galimybę dalyvauti kokybiškose ir individualizuotose ugdymo veiklose, atliepiančiose jų specifinius poreikius. Pritaikytos edukacinės priemonės, terapinės veiklos, tokios kaip meno, muzikos ar judesio terapija, padės mokiniams įveikti socialinius, emocinius ir mokymosi iššūkius. VDM modelio diegimas užtikrins ne tik akademinių žinių stiprinimą, bet ir galimybes mokiniams dalyvauti kūrybiniuose, sporto bei pažintiniuose užsiėmimuose, kurie skatins jų saviraišką ir socialinę integraciją. Tai prisidės prie mokinių savivertės didinimo, geresnių pasiekimų ir sėkmingesnės jų integracijos į visuomenę. Tėvai gaus reikšmingą pagalbą ir paramą ugdant vaikus. Edukaciniai seminarai, tėvų ir vaikų bendros veiklos bei konsultacijos stiprins tėvų supratimą apie jų vaikų poreikius ir ugdymo procesą. VDM modelis leis tėvams lengviau derinti darbą su šeimos pareigomis, nes jų vaikai bus užimti saugioje ir ugdančioje aplinkoje. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai įgis naujų žinių ir kompetencijų, reikalingų efektyviam darbui su SUP turinčiais mokiniais. Organizuojami mokymai ir supervizijos padės mokytojams ne tik įgyvendinti įtraukiojo ugdymo principus, bet ir pritaikyti pažangias metodikas mokymo procese, suprasti ir taikyti VDM veiklos principus, suprasti terapijų poveikį ir pan. Projektas prisidės prie socialinės atskirties mažinimo, švietimo prieinamumo didinimo ir lygių galimybių užtikrinimo visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų poreikių ar gebėjimų. Tai padės formuoti atvirą, empatišką ir stiprią švietimo bendruomenę, kuri gebės atliepti kiekvieno vaiko poreikius, skatinti jų pažangą ir kurti visuomenei reikšmingą pridėtinę vertę. Projektas tiesiogiai prisideda prie Nacionalinio pažangos plano 3.2 uždavinio „Didinti švietimo įtrauktį ir prieinamumą, užtikrinti saugią aplinką kiekvienam asmeniui“, ESF 2021–2027 4.3 uždavinio, Švietimo pažangos programoje iškeltos 4 problemos „Nepakankamai išplėtota švietimo pagalba mokyklose“ sprendimo. Projektas atitinka darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, lygių galimybių, nediskriminavimo, įskaitant prieinamumo visiems užtikrinimą. Tuo pačiu bus atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas, įpareigojančias šalis nares šalinti kliūtis SUP turintiems mokiniams dalyvauti kartu su savo bendraamžiais bendrame ugdymo procese, gauti reikalingą pagalbą ir paslaugas, nepriklausomai nuo turimų SUP bei ES pagr. teisių chartijos laikymąsi.