Akmenės rajono, Šiaulių rajono ir Mažeikių rajono savivaldybėse egzistuoja problemos, susijusios su vaikų ugdymo kokybe, prieinamumu ir įtraukumu. Dėl nepalankios socialinės ir ekonominės aplinkos vaikai patiria įvairius iššūkius, kurie neigiamai veikia jų raidą, vaikams, kuriems būdingi elgesio, emociniai ir įvairiapusiai raidos sutrikimai, trūksta profesionalios pagalbos, pritaikytų užimtumo galimybių, o gabiems ir didelį potencialą turintiems mokiniams dėl finansavimo stygiaus trūksta papildomų galimybių lavinti savo gebėjimus (ne visi tėvai turi finansines galimybes vaikus papildomai ugdyti su profesionalų pagalba). Šios situacijos prisideda prie socialinės atskirties didėjimo ir neigiamo poveikio vaikų akademiniams bei socialiniams pasiekimams. Nepalankios aplinkos įtaka vaiko raidai gali pareikšti per emocinius sunkumus, elgesio sutrikimus ir gebėjimų neišnaudojimą. Šie veiksniai turi ilgalaikes pasekmes, kurios gali apsunkinti vaiko integraciją į visuomenę ir jų prisitaikymą ateities iššūkiams. Akmenės rajono, Šiaulių rajono ir Mažeikių rajono savivaldybėse nepaisant didelio specialistų atsidavimo, esamų švietimo priemonių ir infrastruktūros nepakanka, trūksta užimtumo ir lavinimo veiklų, kurios būtų pritaikytos įvairių poreikių turintiems vaikams. Šią problemą būtina spręsti siekiant išvengti ilgalaikių neigiamų pasekmių, tokių kaip mokymosi motyvacijos praradimas, pasitikėjimo savimi stoka ir socialinės atskirties didėjimas. Kokybiškos priemonės įtraukiam ugdymui ir švietimo pagalbos užtikrinimas gali padėti ne tik stiprinti vaikų pasitikėjimą savimi, bet ir ugdyti jų gebėjimus, kas ilgainiui prisideda prie visos visuomenės socialinio ir ekonominio augimo. Siekiant spręsti aukščiau aprašytą problemą, Akmenės rajono, Šiaulių rajono ir Mažeikių rajono savivaldybėse reikalinga įdiegti visos dienos mokyklos modelį, paremtą užsienio šalių patirtimi, kuris užtikrintų holistinį vaikų ugdymą, įtraukiant ne tik akademinę, bet ir socialinę, emocinę bei kūrybinę raidą. Toks modelis leistų vaikams pasilikti mokykloje po pagrindinių pamokų ir dalyvauti užklasinėje veikloje, kuri skatina asmeninį tobulėjimą, kūrybiškumą ir socialinių įgūdžių ugdymą, bei užtikrins tinkamą poilsio praleidimą padedant išvengti nepalankios aplinkos įtakos. Daugelis užsienio šalių jau įdiegė visos dienos mokyklos modelius, kurie sėkmingai sprendžia vaikų, tame tarpe ir turinčių specialiųjų ugdymosi poreikius, įvairiapusio ugdymo prieinamumo klausimus. Keletas pavyzdžių iš skirtingų šalių: 1) Portugalijoje visos dienos mokyklos yra populiarus modelis, ypač pradiniame ugdyme. Šis modelis buvo sukurtas siekiant padėti vaikams iš įvairių socialinių sluoksnių gauti vienodas galimybes tobulėti, taip pat pagerinti tėvų darbo ir šeimos gyvenimo suderinamumą. Portugalijoje tokios mokyklos teikia mokiniams galimybę ne tik mokytis akademinių dalykų, bet ir dalyvauti įvairiose užklasinėse veiklose, kurios skatina kūrybiškumą, sportinį aktyvumą bei socialinių įgūdžių lavinimą. Portugalijos patirtis rodo, kad visos dienos mokyklos padeda spręsti vaikų užimtumo problemą po pamokų, suteikia papildomą paramą vaikams, turintiems mokymosi sunkumų, ir mažina socialinę atskirtį. Mokyklos dažnai bendradarbiauja su vietinėmis bendruomenėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, siekdamos užtikrinti kuo platesnį papildomų programų spektrą. Tyrimai Lenkijoje parodė, kad visos dienos mokyklų modelis gali teigiamai paveikti vaikų motyvaciją mokytis, skatinti socialinių ryšių kūrimą ir gerinti mokymosi rezultatus. Šios mokyklos ne tik užtikrina akademinę pagalbą, bet ir skatina dalyvavimą kultūrinėse, meninėse bei sportinėse veiklose, kurios praturtina vaikų kasdienybę ir padeda formuoti visapusiškai išsilavinusius asmenis. 2) Vokietijoje visos dienos mokyklos (vok. Ganztagsschulen) tapo vis labiau paplitusios nuo 2000-ųjų. Šis modelis suteikia mokiniams galimybę dalyvauti papildomose edukacinėse ir socialinėse veiklose po oficialių pamokų. Tyrimai rodo, kad visos dienos mokyklų programos padeda pagerinti akademinius rezultatus ir sumažinti socialinę atskirtį, ypač mažiau privilegijuotų šeimų vaikams. 3) JAV tam tikrose valstijose veikia After School programos, kurios praplečia ugdymą po pamokų. Šios programos teikia vaikams galimybę dalyvauti akademiniuose, kultūriniuose ir sportiniuose užsiėmimuose. Tyrimai rodo, kad tokios programos padeda pagerinti vaikų mokymosi rezultatus, mažina nusikalstamumą ir didina jų motyvaciją bei pasitikėjimą savimi. Diegiant visos dienos mokyklos modelį Akmenės rajono, Šiaulių rajono ir Mažeikių rajono savivaldybėse bus sukurta aplinka, kuri neapsiribos vien tik tradicinėmis akademinėmis pamokomis. Tai bus kūrybiniai, terapiniai užsiėmimai, sportinės veiklos, psichologinė ir kita parama, pagalba ruošiant namų darbus ar kitaip įdomiai leidžiant laiką po pamokų. Tokiu būdu vaikai ne tik įgis ar sustiprins jau turimas žinias, turiningai praleis po pamokinę veiklą, bet ir lavins savo socialinius įgūdžius, ugdys emocinį intelektą. Be to, gabiems ir didelį potencialą turintiems vaikams būtų suteiktos sąlygos lavinti savo ypatingus gebėjimus, dalyvaujant specialiose programose ir projektuose, kurie skatintų jų kūrybiškumą bei įgūdžius. Ne tik vaikams visos dienos modelis yra labai svarbus, ši paslauga svarbi visai šeimai. Tinkamas vaikų užimtumas visos dienos mokykloje leidžia tėvams būti aktyviais darbo rinkoje ir užtikrinti stabilias pajamas, kurios tiesiogiai veikia šeimos gerovę. Be to, tėvams sumažėja stresas, susijęs su vaikų priežiūros organizavimu po pamokų, o tai leidžia jiems efektyviau skirti dėmesį savo profesinėms pareigoms. Ši galimybė stiprina šeimų gyvenimo kokybę ir suteikia vaikams geresnes sąlygas augti rūpestingoje aplinkoje. Sistemingas visos dienos mokyklos modelio įdiegimas leis užtikrinti, kad vaikai jaustųsi saugūs ir palaikomi, nepriklausomai nuo jų individualių poreikių. Tokios mokyklos taps ne tik mokymosi vieta, bet ir erdve, kurioje skatinamas bendradarbiavimas, kūrybiškumas ir bendruomenės dvasia. Partnerystė tarp įvairių švietimo įstaigų, savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos ir tarptautinių partnerių leis kurti integruotą sistemą, kurios tikslas – suteikti vaikams reikiamus įrankius visapusiškam tobulėjimui ir pasirengimui ateities iššūkiams. Tik bendradarbiaujant ir investuojant į reikalingus išteklius galima sukurti palankią aplinką, kurioje kiekvienas vaikas gali atsiskleisti. Įdiegti modelį ir suplanuotoms veikloms įgyvendinti reikalingas ES finansavimas, kadangi be šių lėšų nebūtų įmanoma projekto tikslo ir veiklų įgyvendinti tokia apimtimi, kokia yra numatyta: projekte numatytoms įgyvendinti veikloms reikalingi tiek finansiniai, tiek žmogiškieji resursai. Nors ir projekto apraše nereikalaujama, bet bus prisidedama irprie horizontaliojo darnaus vystymosi principo išlaikymo, nes įgyvendinant projektą konkrečiais veiksmais bus prisidedama prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės 2030 tikslų įgyvendinimo: tiesiogiai – prie 4 Darnaus vystymosi tikslo (toliau – DVT) „Užtikrinti kokybišką švietimą“, bei projekto veiklos atitinka Chartiją pagal 2016 m. liepos 23 d. Europos Komisijos pranešimą – Rekomendacijų, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą (2016/C 269/01), III priedą. Projektas atitinka moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo principus, reglamentuotus LR lygių galimybių įstatyme, projekte nebus apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kitais pagrindais principo įgyvendinimui.