Projektas orientuotas į 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano uždavinio „Skatinti sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veiklas ir stiprinti psichologinį (emocinį) visuomenės atsparumą“ įgyvendinimą, siekiant mažinti aukštą žmonių sergamumą ir mirtingumą nuo ligų, kurių galima išvengti prevencinėmis priemonėmis. Jis parengtas atsižvelgiant į 2022–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 11-001-02-10-03 „Gerinti kokybiškų visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumą regionuose“ finansavimo gairėse nurodytus reikalavimus. Projektas siekia spręsti 2022–2030 m. Kauno regiono plėtros plane nurodytą problemą – neužtikrinama socialinė gerovė ir tolygus užimtumas bei prisideda prie Kauno regiono pažangos priemone LT022-02-03-01 „Prevencinių priemonių, stiprinančių visuomenės sveikatą, psichologinę gerovę ir atsparumą, įgyvendinimas“ sprendžiamo plėtros uždavinio „Gerinti visuomenės sveikatą, asmenų psichologinę gerovę ir ilgalaikę priežiūrą“ įgyvendinimo. Viena iš sprendžiamos problemos priežasčių – nepakankamas dėmesys sveikatai, psichologinei gerovei ir ilgalaikei priežiūrai – ribota visuomenės sveikatos ir pirminės sveikatos priežiūros integracija neužtikrina sveikatos srities prevencijos priemonių veiksmingumo. Gyventojams trūksta sveikos gyvensenos įgūdžių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis net 50 proc. gyventojų sveikatos priklauso nuo jų pasirinkto gyvenimo būdo, o sveikai maitinantis, būtų galima išvengti net 90 proc. širdies ir kraujagyslių ligų susirgimų. Sveikatą žalojanti ir rizikinga elgsena yra susijus su tokiais sveikatos rizikos veiksniais kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, neracionali mityba. Laikantis sveikos gyvensenos principų, dalyvaujant ligų prevencijos programose, būnant aktyviems, būtų galima išvengti daugelio šių negalavimų ir rimtesnių ligų, tačiau žmonės yra linkę kreiptis į specialistus tik tuomet, kai pasireiškia rimtesni požymiai, kurie praneša apie rimtas sveikatos problemas. Šiuo projektu siekiama šviesti žmones sveikatinimo temomis, skatinti rūpintis savo sveikata, nepaisant to, kad nepasireiškia jokie nemalonūs negalavimai ar ligos simptomai, dalyvauti sveikatinimo veiklose ir kitose prevencinėse programose. Projekto poreikį bene labiausiai pagrindžia standartizuotas prevencinėmis priemonėmis išvengiamo mirtingumo rodiklis. 2020 metais jis Kauno regione siekė 298 atvejus 100 tūkst. gyventojų (ir buvo mažesnis už šalies vidurkį (309), tačiau, stebimi ryškūs vidiniai netolygumai tarp savivaldybių: mažiausi rodikliai Birštono ir Kauno r. sav. (238), aukščiausi – Raseinių r. sav. (405) ir Kaišiadorių r. sav. (401). Vadovaujantis 2021 metų duomenimis, standartizuotas prevencinėmis priemonėmis išvengiamas mirtingumas Kauno regione siekė 257,91 atvejus 100 tūkst. gyventojų ir buvo mažesnis už šalies vidurkį (264,51), Raseinių rajono rodiklis (324,23) – aukščiausias regione. Nors 2020 m. vykdyto ,,Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimo“ duomenimis stebimi teigiami psichoaktyvių medžiagų vartojimo rajone pokyčiai, rizikos išlieka, o tai itin aktualu nuolat didėjant naujų psichoaktyvių medžiagų pasiūlai. 2020 m. bent kartą alkoholinius gėrimus per paskutines 30 d. vartojo 6,7 proc., bent kartą rūkė tabako gaminius 4,5 proc. Raseinių rajono mokinių. Bent kartą gyvenime kanapes („žolę“, marichuaną, hašišą) vartojo 1,8 proc., kitas narkotines medžiagas teigia išbandę – 0,4 proc. mokinių. Visuomenės sveikatos stebėsenos 2021 metų ataskaitos ir preliminariais 2022 metų visuomenės sveikatos stebėsenos duomenimis, Raseinių rajone stebimos ilgalaikės gyventojų mažėjimo ir senėjimo tendencijos. Pagrindinių mirties priežasčių struktūra pastaraisiais metais nekinta – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, COVID-19 liga, išorinės mirties priežastys ir virškinimo sistemos ligos. Raseinių rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, kraujotakos sistemos ligos yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių – nuo šių susirgimų miršta daugiau nei pusė mirusiųjų. Projekto įgyvendinimo metu bus vykdomos veiklos, kurių metu tikslinės grupės gyventojai bus šviečiami sveikatinimo temomis, informuojami ir mokomi apie sveikos gyvensenos, mitybos, fizinio aktyvumo naudą, ligų prevenciją, psichinės sveikatos stiprinimą. Daugeliu atveju paslaugų gavėjai įgis naujų, pozityvių sveikatai įgūdžių. Tikimasi, kad po projekto įgyvendinimo padidės visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumas ir gyventojų sveikatos raštingumas, tikslinėms grupėms bus įdiegti pozityvūs sveikos gyvensenos įgūdžiai. Projekte visos numatytos veiklos šiuo aspektu nėra rizikingos. Projektas atitinka moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo principus, reglamentuotus LR lygių galimybių įstatyme: projekte nėra numatyta apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį moterų ir vyrų lygybės bei nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos principams įgyvendinimui. Projekto rezultatais vienodai galės naudotis įvairių amžiaus grupių ir interesų asmenys – vyrai ir moterys. Projekto veiklos atitinka Chartiją pagal 2016 m. liepos 23 d. Europos Komisijos pranešimą – Rekomendacijų, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą (2016/C 269/01), III priedą.