Projekte suplanuotos vykdyti veiklos, atitinka Aprašo P-01-004-08-04-01-01(P.S.2.1513) BIVP projektai, kuriuos įgyvendino NVO ir (arba) kurie įgyvendinti kartu su partneriu, rodiklį. VšĮ Miesto idėjų namai "Žaisti lengva" veiklą vykdo jau penkti metai. ŽAISTI LENGVA – tai sąmoningo tvarumo ir kūrybiško ugdymo projektas, kviečiantis vaikus pažinti pasaulį per kūrybą, žaidimą ir pagarbą aplinkai. Visi žaislai yra pagaminti rankomis, pasitelkiant antrines žaliavas – kartono dėžes, pakuotes, perdengimo plokštes. Paprastos, iš pirmo žvilgsnio nereikalingos medžiagos virsta unikaliais lavinamaisiais žaislais. Kurdami žaislus patys, vaikai tampa ne tik žaidimo dalyviais, bet ir kūrėjais. Jie lavina: motorinius įgūdžius (kirpdami, klijuodami, konstruodami); kasdienius gebėjimus (planuodami, priimdami sprendimus); bendravimo įgūdžius (mokydamiesi dirbti komandoje, dalintis idėjomis); probleminį mąstymą ir kūrybiškumą (ieškodami naujų sprendimų); emocinius ir socialinius įgūdžius (ugdomi empatija, pagarba sau ir kitiems). Ši veikla – ne tik smagus užsiėmimas, bet ir prasminga kasdienybės dalis. Ji padeda vaikams suprasti, kad žaislai gali būti sukurti iš to, kas mus supa, o kūrybiškumas slypi paprastume. Projektas mažina socialinę atskirtį, nes žaislų gamybai nereikia didelių išlaidų, o pats procesas tampa prieinamas kiekvienam vaikui. Veikla ir patirtis: vienerius metus projekto autorė savanoriavo vaikų darželyje-lopšelyje „Nykštukas“ priešmokyklinėje klasėje: kartu su vaikais gamino žaislus iš antrinių žaliavų; žaidė edukacinius žaidimus pasitelkiant gamtos ir tvarumo mokslus; lavino patriotinius, socialinius bei kūrybinius įgūdžius. Viešumas ir pripažinimas: projektas sulaukė žiniasklaidos dėmesio: žurnale „JI” publikuotas straipsnis apie sąmoningo tvarumo ugdymą vaikams; televizijos laidoje „Gyvenk kaip galima švariau“ pristatyti projekto sukurti žaidimai ir edukacinės idėjos. Bendruomenė ir pasiekimai; projektas aktyviai vystomas Instagram platformoje, kur susibūrusi įsitraukusi mamų bendruomenė. Paskyroje šiuo metu yra: daugiau nei 300 sukurtų žaidimų iš kartono; daugiau nei 50 edukacinių užduotėlių vaikams. Socialiniai tinklai rodo tėvų susidomėjimą, įsitraukimą ir palaikymą. Bendradarbiavimai: su vienu žinomu lietuvišku vaikų kosmetikos prekės ženklu sukurta: 16 kūrybinių serijų žaidimų, pasitelkiant įvairias pakuotes ir siuntų dėžes; 4 „pasidaryk pats“ pamokėlių serijos, skirtos šeimoms. Projekto "Žaisti lengva" veiklos ir tikslai atitinka VPS temas ir prioritetus: inicijuojamos veiklos, skirtos gyventojų esamai socialinei atskirčiai mažinti: socialinę atskirtį patiriančių gyventojų (t.y. vaikų) socialinių ryšių bendruomenėje stiprinimas (renginių, užsiėmimų organizavimas, vykdymas ir (ar) kita). Projektas prisideda prie Ukmergės miesto vietos plėtros strategijos 2023-2027 m.: švietimo - BIVP naudojama siekiant pagerinti prieigą prie švietimo ir skatinti kokybiškus švietimo rezultatus. Įtraukdama bendruomenes į neformalių švietimo iniciatyvų kūrimą, užtikrina, kad šios iniciatyvos būtų aktualios vietiniu mastu ir atitiktų bendruomenės poreikius. BIVP taikymas padeda pasiekti tvaraus vystymosi rezultatų ir padidinti bendruomenių atsakomybę už vystymosi iniciatyvas. Pagal Ukmergės rajono savivaldybės pateiktus duomenis 2019-2021 metais socialinę riziką patiriančių šeimų mieste, kurioms buvo taikoma atvejo vadyba skaičius išaugo nuo 128 iki 133 šeimų, socialinę riziką patiriančių šeimų mieste skaičius išaugo nuo 130 iki 135, vaikų, augančių socialinę riziką patiriančiose šeimose, mieste skaičius išaugo nuo 189 iki 201 vaiko (R11).[9] Didėjantis socialinės rizikos šeimų ir vaikų skaičius mieste rodo, jog Ukmergės mieste vis dar egzistuoja nemažai socialinių problemų ir trūksta paslaugas teikiančių subjektų. Tikslo 1 alternatyva - Skatinti integruotą ir įtraukią socialinę ir ekonominę plėtrą Ukmergės mieste keliais būdais, vienas jų: investuoti į neformalų švietimą, mokymą ir mokymąsi. Šio projekto inicijuojamos veiklos, skirtos gyventojų esamai socialinei atskirčiai mažinti: tikslinė grupė vaikai. Projektas mažina socialinę atskirtį, nes žaislų gamybai nereikia didelių išlaidų, o pats procesas tampa prieinamas kiekvienam vaikui. Europos Komisija dalinasi ataskaita, kuri remiasi 34 akademinių tyrimų duomenimis ir pateikia išvadas politikos formuotojams ir kitoms suinteresuotosioms šalims apie naudą, kurią užklasinės veiklos turi vaikams ir jaunimui. Ataskaitoje pateikiama meta-analizė prieina išvados, kad: užklasinė veikla (kuri Lietuvoje būtų klasifikuojama neformalaus švietimo ar formalųjį švietimą papildančiomis veiklomis), vystanti socialinius ir emocinius įgūdžius, „gali pagerinti su socialine įtrauktimi susijusius rezultatus.“ Apskritai tyrimai rodo, kad yra keletas teigiamų asociacijų tarp įsitraukimo į tokias veiklas ir socialinės įtraukties. Tuomet, Jungtinės Karalystės socialinio mobilumo komisija savo tyrime atkreipia dėmesį į tai, kad užklasinių veiklų vystomi minšktieji įgūdžiai koreliuoja su asmens tikimybe patirti socialinį mobilumą. Šie tyrimai prisideda prie augančios mokslinės literatūros, kuri patvirtina, kad tokios kompetencijos, kaip bendravimas žodžiu, darbas komandoje, derybiniai įgūdžiai, savęs pristatymas ir pan. yra reikšmingos asmens gyvenimo kokybės rodiklių rezultatams. (Tyrimai: https://www.observatoriodelainfancia.es/ficherosoia/documentos/7529_d_BeneficiosActividadesExtraescolares.pdf https://assets.publishing.service.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/818679/An_Unequal_Playing_Field_report.pdf). Vaikai dažnai neturi pakankamai galimybių dalyvauti užklasinėje veikloje, kuri lavina socialinius, emocinius bei bendravimo įgūdžius. Tyrimai (Europos Komisija, Jungtinės Karalystės socialinio mobilumo komisija) patvirtina, kad tokios veiklos reikšmingai prisideda prie vaikų socialinės įtraukties, didina jų ateities socialinį mobilumą bei gyvenimo kokybę. Lietuvoje šių veiklų prieinamumą riboja finansinės galimybės ir motyvacijos stoka. Projektas „ŽAISTI LENGVA“ sprendžia šią problemą, nes siūloma veikla yra nemokama, paremta kūryba ir paprastomis priemonėmis (antrinėmis žaliavomis). Ji ugdo vaikų kūrybiškumą, bendravimą, komandinį darbą bei suteikia galimybę patirti, kad net paprastos medžiagos gali tapti vertingais žaidimais, taip mažinant socialinės atskirties pasekmes. 1. Socialinė problema. Vaikai dažnai turi ribotas galimybes dalyvauti užklasinėje veikloje (dėl finansinių priežasčių, socialinių barjerų, tėvų motyvacijos stokos). Tyrimai rodo, kad tokios veiklos stiprina socialinius ryšius ir įtrauktį, tačiau ne visi vaikai jose dalyvauja. To pasekmė – silpnesni bendravimo, bendradarbiavimo, problemų sprendimo įgūdžiai, mažesnės galimybės socialinei integracijai ir ateities perspektyvoms. 2. Edukacinė ir ugdymo problema. Europos Komisijos meta-analizė (34 tyrimai) įrodo, kad užklasinė veikla, ugdanti socialinius ir emocinius įgūdžius, turi teigiamą poveikį vaikų socialinei įtraukčiai. JK Socialinio mobilumo komisijos tyrimas parodė, kad per tokias veiklas lavinami minkštieji įgūdžiai (mokėjimas mokytis, laiko planavimas, bendravimas, komandinio darbo įgūdžiai) didina tikimybę, kad vaikas ateityje patirs socialinį mobilumą, t. y. išsivaduos iš socialinės atskirties rato. Tyrimai rodo, kad bendrosios kompetencijos (komunikacija, derybos, savęs pristatymas) daro tiesioginę įtaką gyvenimo kokybei ir galimybėms visuomenėje. 3. Aplinkosaugos ir kūrybiškumo aspektas. Daugelis vaikų neturi finansinių galimybių įsigyti brangių žaislų ar lavinamųjų priemonių. „ŽAISTI LENGVA“ suteikia prieinamą alternatyvą – žaislų kūrimą iš antrinių žaliavų. Tai ne tik mažina išlaidas, bet ir ugdytų kūrybiškumą, kritinį mąstymą bei atsakomybę už aplinką. Vaikai patiria, kad jie patys gali kurti vertę, o žaidimo priemonės yra bendros kūrybos rezultatas, kas skatina bendruomeniškumą ir savivertę.Projekto uždaviniai: Socialinė įtrauktis: sudaryti vaikams sąlygas bendrauti, bendradarbiauti ir kurti kartu, stiprinant socialinius ryšius bei mažinant jų patiriamą atskirtį. Kūrybiškumas ir emocinis intelektas: lavinti vaikų kūrybinį mąstymą, saviraišką ir emocijų pažinimą, naudojant integruotus ugdymo modelius, jungiančius žaidimą, meną ir emocijų refleksiją. Pojūčių integracija: ugdyti vaikų gebėjimą pažinti ir sąmoningai naudoti pojūčius per praktines veiklas (lytėjimą, regą, klausą, uoslę, judesį), siekiant harmoningo pažinimo ir geresnio įsitraukimo. Ekologinis sąmoningumas: skatinti vaikų atsakomybę už aplinką, supažindinant su tvarumo principais per žaislų kūrimą iš antrinių žaliavų ir diskusijas apie jų panaudojimą. Žaidimo metodika: užtikrinti, kad visos veiklos vyktų žaidimo formomis – per patirtinius žaidimus, komandos užduotis, kūrybinius eksperimentus, kad mokymasis būtų lengvai prieinamas ir motyvuojantis. Laukiami rezultatai. Dalyvių pasiekimai: ne mažiau kaip 50 % dalyvių – socialinę atskirtį patiriantys vaikai, jie įgyja naujų socialinių, kūrybinių ir emocinių kompetencijų. Socialiniai ryšiai: sustiprėja vaikų bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimai, dalis užmegztų ryšių išlieka už projekto ribų. Ekologinis poveikis: vaikai išmoksta tvaraus vartojimo principų, geba kūrybiškai perdirbti antrines žaliavas, suvokia savo veiksmų poveikį aplinkai. Kūrybinė saviraiška: vaikai sukuria unikalias žaidimo priemones iš nereikalingų medžiagų, kurios panaudojamos tolesnėse veiklose ar bendruomenės erdvėse. Ilgalaikis efektas: ugdomos bendrosios kompetencijos (bendravimo, kūrybiškumo, atsakomybės, problemų sprendimo), kurios prisideda prie socialinio mobilumo ir gyvenimo kokybės ateityje, vaikai išmoksta tvaraus vartojimo principų.