Sprendžiama problema, jos priežastys. Vilkaviškio rajonas patenka į daugiausia ekologinių problemų keliantį stipriai antropogenizuotą nuplikintą kraštovaizdžio arealą Šešupės lygumoje, kur natūralių ir antropogenizuotų žemės naudmenų plotų santykis mažesnis nei 0,50. Pagal estetinį potencialą Vilkaviškio miestas yra didesnio nei vidutinio vaizdingumo kraštovaizdžio grupėje, išskirtoje pagal įvairius grožio ir galimo emocinio poveikio vertinimo kriterijus (gyvybingumą, raiškumą, įvairumą, individualumą, kompozicinį harmoningumą ir kt.). Pagal technomorfotopus Vilkaviškio miesto teritorija priskirta stambios urbanizacijos agrariniame technogenizacijos tipui, kuriam būdinga spindulinė urbanistinė struktūra su tankiu (1501–2000 km/kv. km) infrastruktūros tinklu. 2025 m. pr. Vilkaviškio mieste gyveno 10 158 gyventojai. Tai didžiausias savivaldybės miestas, kuriame gyvena apie 30 proc. viso rajono gyventojų. Vilkaviškio miesto želdiniai yra fragmentiški, jiems šiuo metu nėra keliami kokybės reikalavimai, nėra atsižvelgiama į jų potencialą teikti platesnį ekosisteminių paslaugų spektrą bei galimybę prisidėti prie klimato kaitos poveikio švelninimo. Dideli kietų dangų plotai ir gatvių želdynų stygius gatves daro vizualiai skurdesnes, didina lietaus nuotekų surinkimo sistemos apkrovą, kuria karščio salų efektą. Didžioji dalis nagrinėjamos miesto centrinės dalies pastatyta 1961-1991 metais. Nepaisant pastarųjų metų investicijų į viešąją žaliąją infrastruktūrą, didžioji dalis šios infrastruktūros yra prastos būklės, trūksta poilsio ir laisvalaikio praleidimui pritaikytų žaliųjų erdvių. Miesto centrinės dalies užstatymo ypatumai lemia tai, kad nepralaidžių (antropogeninių) dangų santykis su žaliąja infrastruktūra miesto centrinėje dalyje (5/5 ) nesiekia Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane rekomenduojamo santykio (4/6). Projektu sprendžiama problema – prasta Vilkaviškio miesto centrinės dalies aplinkos kokybė. Miesto centrinėje dalyje žaliąja infrastruktūros ir nepralaidžių (antropogeninių) dangų santykis lygus 1, t. y. nesiekia Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane rekomenduojamo santykio (1,5). Kokybiškos žaliosios infrastruktūros trūkumas riboja galimybes išsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę, ekosistemų, jų paslaugų kokybę bei kraštovaizdžio savitumą ir užtikrinti darnų gamtos išteklių naudojimą, tuo pačiu nesudaro prielaidų gerinti gyvenamosios aplinkos kokybės, didinti miesto patrauklumą gyventi ir investuoti, kurti darbo vietas. Siekiamas pokytis. Įgyvendinant projektą, numatoma išplėtoti Vilkaviškio miesto centrinės dalies žaliąją infrastruktūrą. Projekto įgyvendinimo metu bus įgyvendinti Vilkaviškio miesto dalies žalinimo schemos sprendiniai aštuoniolikoje miesto lokacijų (Nr. 1-6, 8-19). Numatomas miesto aikštės, skverų, neišnaudotų plotų apželdinimas, želdinių performavimas apimantys ne tik žalinimo, bet ir „pilkosios“ infrastruktūros sprendinius; bendro naudojimo želdynų ir gatvių apželdinimą: sprendimai, susiję su esamų gatvių želdynų išsaugojimu, priežiūra, naujų želdinių įsodinimu ir ugdymu; biologinės įvairovės gausinimu; Šeimenos upės vagos renatūralizaciją: „švelniosios“ renatūralizacijos priemonės, apimančios tėkmės lėtinimą. Bendras žaliosios infrastruktūros, kuriai suteikta parama kitais nei prisitaikymo prie klimato kaitos tikslais, – 28,1035 hektarai. Projektą numatoma įgyvendinti pagrindinėje gardelėje kurios koordinatės: ‎437500:‎6057791. Gyventojų tankis šioje gardelėje yra ‎3.711 gyventojų/kv.km. Dalis įgyvendinamų sprendinių patenka į mažesnio tankumo teritorijas (gardelės koordinatės 437500:‎6058791 (gyventojų tankis ‎– 935); gardelės koordinatės ‎438500: ‎6057791 (gyventojų tankis – ‎1507); gardelės koordinatės 438500:‎6056791 (gyventojų tankis – 822); gardelės koordinatės ‎437500:‎6056791 (gyventojų tankis ‎¬ 1373). Bendras gyventojų, galinčių naudotis nauja ar patobulinta žaliąja infrastruktūra – apie 10 tūkst. asmenų. Pagrindiniu projekto rezultatu reikėtų laikyti projektu kuriamą socialinę-ekonominę naudą (poveikį). Projekto veiklos pagerins nagrinėjamų viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą (t. sk. specialiųjų poreikių turintiems asmenims). Pagrindinė socialinė-ekonominė projekto nauda visuomenei pasireikš per vietovės patrauklumo namų ūkiams ir verslui padidėjimą (nekilnojamojo turto vertės padidėjimą). Projekto rezultatai tiesiogiai siejasi su sprendžiama problema ir padeda pašalinti problemos atsiradimo priežastis. Projektu prisidedama prie 2023–2029 m. Marijampolės regiono plėtros plano įgyvendinimo (projektu įgyvendinamas plano priemonėje LT024-03-02-02 „Žaliosios infrastruktūros plėtra Marijampolės regione“ numatytas 1.1.1. veiksmas). Projektas tiesiogiai prisideda prie 2021–2030 metų NPP 6 tikslas „Užtikrinti gerą aplinkos kokybę ir gamtos išteklių naudojimo darną, saugoti biologinę įvairovę, švelninti Lietuvos poveikį klimato kaitai ir didinti atsparumą jos poveikiui“ ir konkrečiai jo 6.8 uždavinio „Išsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę, ekosistemų, jų paslaugų kokybę bei kraštovaizdžio savitumą ir užtikrinti darnų gamtos išteklių naudojimą“. įgyvendinimo. Projektas taip pat prisideda prie 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos 2 prioriteto „Žalesnė Lietuva“ 2.7 „Stiprinti gamtos, biologinės įvairovės ir žaliosios infrastruktūros apsaugą ir išsaugojimą, be kita ko, miestų teritorijose ir mažinti visų rūšių taršą“ uždavinio įgyvendinimo. Horizontaliųjų principų įgyvendinimas. Projekto įgyvendinimo metu nepažeidžiami horizontalieji principai darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tik ėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą. Objektais galės naudotis visi asmenys, nepriklausomai nuo jų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt. Įgyvendinant projektą finansuojamas veiklas nebus pažeistos Chartijoje įtvirtintos teisės: orumas, laisvės, lygybė, solidarumas, pilietinės teisės, teisingumas. Projekto įgyvendinimo metu nebus pažeidžiamos Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatos. Įgyvendinant projekto finansuojamas veiklas nebus vykdomi veiksmai, kurie darytų neigiamą poveikį inovatyvumo principo įgyvendinimui.