Teikiamas projektas prisideda prie 2022–2030 m. Utenos regiono plėtros plano (toliau – URPPl) 4 problemos „Nepatraukli judumo sistema ir nepakankama gyvenamosios aplinkos kokybė“ ir 4.3. giluminės priežasties „Nepatraukli, nusidėvėjusi, šiuolaikinių gyventojų poreikių neatitinkanti viešoji ir gyvenamoji infrastruktūra; 1500 gyv. / km2 ir didesnio tankumo teritorijoje esantys nepakankami žaliųjų zonų ar jungčių plotai; žaliųjų zonų ir jų jungčių trūkumas urbanizuotose teritorijose“ sprendimo. URPPl pažymėta, kad Utenos regionui, turinčiam kurortinių ir turizmo traukos teritorijų vystymosi potencialą, reikalingos aukštesnės kokybės aplinkos sąlygos. Tačiau dalyje Utenos regiono savivaldybių centrų urbanizuotų teritorijų pralaidžių (žaliosios infrastruktūros) ir nepralaidžių dangų (pilkosios infrastruktūros) santykis tesiekia 3 / 7, arba atitinkamai tik 0,43, t. y. neatitinka optimalaus Lietuvos teritorijos žemės naudmenų plotų santykio, kurį sudaro 60 proc. natūralios naudmenos ir 40 proc. intensyvaus naudojimo antropogeninės naudmenos. URPPl nustatyta, kad minėtai problemai įtakos turi žaliosios ir jos lankymui pritaikytos infrastruktūros urbanizuotose teritorijose trūkumas, nepakankamai ar visai nevykdomi ekosistemų atkūrimui ir ekosisteminių paslaugų plėtrai skirti projektai. Dėl šios priežasties projekto metu numatoma būtina žaliosios infrastruktūros plėtra Anykščių mieste, kadangi aplinkos kokybė čia yra esminė socialinės ir ekonominės plėtros prielaida, kuri ne tik saugo gamtinę aplinką, bet ir formuoja vietovės identitetą, patrauklumą lankytojams bei geresnių sąlygų sveikatinimo, poilsio ir rekreacijos veikloms sudarymą. Nors Anykščių rajonas pasižymi itin gausia ir įvairiapuse gamtine aplinka ir plačiu saugomų teritorijų tinklu bei išskirtiniais kraštovaizdžio objektais, nustatytos intensyviai urbanizuotos ir žmogaus veiklos stipriai paveiktos teritorijos. Šios teritorijos sutelktos miesto centrinėje dalyje, kurioje yra vieni iš pagrindinių kurortinės teritorijos Anykščių miesto traukos objektų, ir kurios funkciškai ir struktūriškai išsiskiria iš bendro saugomos teritorijos, Anykščių regioninio parko, gamtinio karkaso. Atsižvelgiant į Finansavimo gairėse nustatytą išankstinę sąlygą parengta Žaliosios infrastruktūros schema, pagal kurią nustatytos labiausiai antropogeninės veiklos paveiktos teritorijos, esančios gardelėse OBJECTID51285 ir OBJECTID51430, bei identifikuoti prioritetiniai objektai (teritorijos), kuriuose būtina įgyvendinti Žaliosios infrastruktūros priemones. Šio projekto įgyvendinimo metu Žaliosios infrastruktūros priemones numatoma įgyvendinti šiose teritorijose (OBJECTID51285): 1. Autobusų stoties teritorijoje (Vienuolio g. 1); 2. A. Baranausko aikštėje. Nustatyta, kad nagrinėjamose teritorijose – autobusų stoties teritorijoje ir A. Baranausko aikštėje – žalioji infrastruktūra yra fragmentuota ir neužtikrina pakankamo ekosisteminių paslaugų lygio. Autobusų stoties teritorijoje dominuoja vandeniui nelaidžios technogeninės dangos, susidėvėjusi infrastruktūra ir ribotas želdinių kiekis, o A. Baranausko aikštėje želdynų struktūra yra nepakankamai išvystyta ir nesudaro vientisos ekologinės sistemos. Dėl to teritorijose formuojasi nepalankus mikroklimatas, stiprėja „karščio salos“ efektas, ribojamos lietaus vandens infiltravimo galimybės ir mažėja viešųjų erdvių patrauklumas gyventojams bei lankytojams. Teritorijose trūksta gamtiniais principais paremtų lietaus vandens valdymo sprendinių, biologinę įvairovę stiprinančių želdynų, pavėsio zonų, mažosios architektūros elementų ir daugiafunkcių poilsio erdvių, kurios skatintų aktyvų naudojimąsi žaliosios infrastruktūros teikiamomis ekosisteminėmis paslaugomis. Atsižvelgus į tai, galima daryti išvadą, kad esamas teritorijų žaliosios infrastruktūros potencialas nėra tinkamai išnaudojamas kuriant ekologinę, rekreacinę ir socialinę pridėtinę vertę. Žalioji infrastruktūra turi veikti kaip vientisa sistema, todėl projekto įgyvendinimo metu bus siekiama kompleksiškai sustiprinti autobusų stoties teritorijos ir A. Baranausko aikštės žaliosios infrastruktūros funkcinį efektyvumą, integruojant želdynus, lietaus vandens valdymo sprendinius, rekreacines erdves ir kitus gamtiniais principais paremtus elementus į bendrą Anykščių miesto centrinės dalies gamtinį karkasą. Apibendrinant esamą situaciją, remiantis parengta Žaliosios infrastruktūros schema, suformuluota projektu sprendžiama problema – Anykščių miesto urbanizuotoje centrinėje dalyje žalioji infrastruktūra yra nepakankamai išvystyta, fragmentiška ir funkciniu požiūriu neefektyvi, todėl neužtikrina reikiamo ekosisteminių paslaugų lygio, neatitinka Žalinimo metodikoje keliamų tikslų, nėra pritaikyta gyventojų ir lankytojų poreikiams bei neišnaudoja esamų gamtinių traukos objektų potencialo. Problemai spręsti, pagal Žaliosios infrastruktūros schemoje numatytus sprendinius, skirtus Autobusų stoties ir A. Baranausko aikštės humanizavimui, numatoma sutvarkyti urbanizuotas teritorijas. Įgyvendinant Žaliosios infrastruktūros schemoje numatytus sprendinius bus tiesiogiai prisidedama prie URPPl pažangos priemonės ir Žalinimo metodikoje (Finansavimo gairių 3 priedas) nustatytų tikslų įgyvendinimo, kuriais bendrai siekiama gausinti ir saugoti natūralius kraštovaizdžio elementus; stiprinti ekologines, socialines, estetines, kultūrines ir ergonomines (patogumo) kraštovaizdžio funkcijas urbanizuotose teritorijoje; kurti naujas ir sujungti esamas žaliąsias jungtis į vieną darnią sistemą; didinti urbanizuotų ir antropogeninės veiklos paveiktų teritorijų biologinę įvairovę; gerinti mikroklimatą ir paviršinių nuotekų tvarkymą, mažinant vandeniui nelaidžių dangų plotus; užtikrinti, kad žalioji infrastruktūra būtų ne tik ekologiškai efektyvi, bet ir realiai naudojama – pritaikyta lankymui, edukacijai, poilsiui ir sveikatinimui skirtingoms gyventojų grupėms. Projektas taip pat prisideda prie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi vienuoliktojo tikslo – pasiekti, kad miestai ir gyvenvietės taptų įtraukūs, saugūs, atsparūs ir darnūs, siekiant sumažinti vienam gyventojui tenkantį neigiamą miestų poveikį aplinkai, suteikiant visuotinę galimybę naudotis saugiomis, įtraukiomis ir prieinamomis žaliomis ir viešomis erdvėmis. Taip pat ir prie dvyliktojo tikslo – užtikrinti darnius vartojimo ir gamybos modelius siekiant darnaus gamtos išteklių valdymo ir veiksmingo jų naudojimo – įgyvendinimo. Įvertinus visas aplinkybes, galima teigti, kad numatomas įgyvendinti projektas vertinamas kaip kuriantis socialinę-ekonominę naudą ir prisidedantis prie esamų problemų sprendimo bei leidžiantis kryptingai gerinti gyvenimo kokybę, nesukuriant perteklinių investicijų į technogeninę (pilkąją) infrastruktūrą, kurios išlaikymas demografinio mažėjimo sąlygomis tampa vis didesnė finansinė našta tiek valstybės, tiek ir savivaldybių biudžetams. Anykščių miesto ir rajono gamtiniai ištekliai sudaro pagrindą kurti sveiką, saugią ir patrauklią gyvenamąją aplinką vietos gyventojams, ypač senėjančiai visuomenei, bei didina patrauklumą jaunoms šeimoms, grįžtantiems gyventojams ir turistams. Tikimasi, kad žalioji infrastruktūra dar labiau sustiprins Anykščių identitetą kaip gamtos ir poilsio kryptį, skatins bendruomeniškumą ir prisidės prie ilgalaikio ekonominio bei socialinio tvarumo, net ir nuosekliai mažėjant gyventojų skaičiui.