Kultūra ir kultūros paveldo objektų aktualizavimas dabartiniame pasaulyje tampa vis svarbesniu elementu ne tik telkiant bendruomenes, bet ir kaip reikšmingas ekonomikos augimo veiksnys. Nepaisant matomos kultūros sektoriaus svarbos šalies gerbūviui, kultūrinių paslaugų prieinamumas ir kultūros paveldo objektų aktualizavimas ir pritaikymas visuomenės poreikiams Lietuvoje itin netolygus. Didžiųjų miestų gyventojams dauguma kultūrinių paslaugų ir lankomų objektų pasiekiama savame mieste, taip užtikrinant reguliarumą ir įvairovę. Tuo tarpu regioninių miestų gyventojai šios galimybės paprastai neturi. Atotrūkis tarp centro ir periferijos neleidžia užtikrinti tolygios kultūros sklaidos, vienodos gyvenimo kokybės, prisideda prie gyventojų socialinės atskirties didinimo. Be to, esant ribotam kultūrinių paslaugų prieinamumui, įveiklintų objektų trūkumui, prarandamos galimybės regionui plėtotis ekonomiškai, didinama ten gyvenančiųjų socioekonominė atskirtis, neleidžiama formuotis bendruomeniškam identitetui, ugdytis darniai ir kūrybingai asmenybei, kurtis pilietinei visuomenei. Šiuo atveju ne išimtis ir Kaišiadorių rajonas. Rytų Europos Žydų kultūros palikimas pritraukia turistus iš įvairių pasaulio šalių. Daugelyje Lietuvos miestų ar miestelių yra likęs žydų kultūros paveldas. Lietuvoje šiuo metu priskaičiuojama apie devyniasdešimt sinagogų. Dažniausiai jos yra mūrinės, tačiau yra ir unikalių medinių, kurios Europoje yra retenybė. Pasaulyje vertinamas medinis praeities palikimas, medinės sinagogos yra neįkainojamos vertės. Unikali medinė Žiežmarių sinagoga (Valstybės saugomo objekto u. k. 35284) buvo pastatyta 1690 m. - 1696 m., tai yra istorinis paminklas. Po Antro pasaulinio karo Žiežmariuose žydų beveik nebeliko, o unikali sinagoga daugelį metų buvo paversta sandėliu ir laikui bėgant tapo avarinės būklės. Kaišiadorių rajono savivaldybės iniciatyva buvo atlikti avarinės būklės pašalinimo ir paprastojo remonto darbai, bet Žiežmarių sinagoga nebuvo pilnai aktualizuota ir pritaikyta visuomenės poreikiams. Po šių darbų Žiežmarių sinagoga yra atvira lankytojams, tačiau nepasiektas galutinis Žiežmarių sinagogos rezultatas – kultūros paveldo objektas kaip infrastruktūrinis išteklis nėra efektyviai naudojamas kurti pridėtinę vertę, pristatyto žydų istorinį ir kultūrinį paveldą, vykdyti šviečiamąsias ir edukacines programas, menines ir kultūrines veiklas, didinti vietinių ir užsienio turistų srautą ir kultūrinių paslaugų vartojimą. Trūksta istorinės ekspozicinės įrangos, kurios pagalba Žiežmarių sinagoga taptų įveiklinta, patraukli šiuolaikiniam turistui ar atvykusiam lankytojui edukacijų tikslais. Šiuo projektu sprendžiama problema – Kaišiadorių rajono teritorijoje, esančio kultūrinio paveldo objektas kaip unikalus išteklis nėra efektyviai naudojamas kurti pridėtinę vertę, didinti kultūros paslaugų vartojimą, objekto kultūrinis potencialas yra nepilnai išnaudojamas ir neatliepia lankytojų poreikių ir lūkesčių. Problemos sprendimo būdas – aktualizuoti ir įveiklinti Žiežmarių sinagogą, pritaikyti paveldo objektą kultūrinei, edukacinei ir pažintinei veiklai, didinti objekto patrauklumą lankytojui, skatinti į sinagogą pakartotinai atvykti ir tuos, kurie, ją jau yra aplankę. Vadovaujantis istoriniais duomenimis Žiežmarių sinagogos viduje bus įrengta meninė ekspozicija, įsigyta reikalinga įranga kultūrinei veiklai ir įsitraukimui į turizmo maršrutus. Projektas prisidės prie 2021–2030 metų Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kultūros ir kūrybingumo plėtros programoje identifikuotos problemos „6. Problema: Kultūros paveldas kaip unikalūs ištekliai nėra efektyviai naudojami kurti pridėtinę vertę šalies ekonomikoje ir stiprinti tautinę tapatybę“ sprendimo, mažindamas programoje nustatytą spręstiną problemos priežastį: 6.2.3. Kultūros paveldo išteklių potencialas nėra išnaudojamas kuriant Lietuvos kultūros ir turizmo produktus. Projekto įgyvendinimo metu nepažeidžiamos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatos ir projektas neprieštarauja Chartijos nuostatoms pagal 2016 m. liepos 23 d. Europos Komisijos pranešimą – Rekomendacijų, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą (2016/C 269/01) (III priedas).