Infrastruktūros ir kitų sąlygų gerinimas siekiant kurti konkurencingus ir paklausius kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) produktus ir (arba) paslaugas (projektų finansavimo sąlygų aprašas (PFSA) Nr. 1, antrasis kvietimas) Pasibaigęs

Pagal Apraše nurodyto stebėsenos rodiklio „Įgyvendintos priemonės, kurios kuria lanksčias ir palankias veiklos sąlygas“ aprašymą, kaip tinkamos laikomos darbo arba paslaugų teikimo sutartys, sudarytos tarp projekto vykdytojo ir tikslinėms grupėms priskiriamų asmenų (pvz., jaunimas iki 29 m., kūrėjai, asmenys nuo 65 m. ar su negalia), kai:
i) darbo ar paslaugų teikimo trukmė yra ne trumpesnė nei 3 mėnesiai;
ii) sutartyse (ar kituose dokumentuose) aiškiai nurodytos lanksčios ir palankios veiklos sąlygos (galimybė pasirinkti darbo laiką, vietą, darbo dienos trukmę ir pan.);
iii) yra sukuriamos naujos darbo vietos arba įdarbinami paslaugų teikėjai pagal aukščiau nurodytas sąlygas.
Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje^[1] numatyta, jog su mažosios bendrijos vadovu gali būti sudaroma tik civilinė (paslaugų) sutartis, o ne darbo sutartis. Taip pat vadovaujantis šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi^[2], mažosios bendrijos narys gali sudaryti civilines sutartis su bendrija, tačiau tai negali būti sutartys, turinčios darbo santykių požymių.
Atsižvelgiant į tai, civilinė paslaugų sutartis, sudaryta tarp mažosios bendrijos ir jos vadovo, negali būti laikoma naujai sukurta darbo vieta, nes:
i) tai yra valdymo funkcijos vykdymas, o ne samdomas darbas ar paslaugos trečiuoju asmeniu;
ii) toks santykis nelaikomas atitinkančiu Apraše nurodyto stebėsenos rodiklio esmę – skatinti naujų darbo vietų ar paslaugų teikimo galimybių sukūrimą tikslinėms grupėms.
Todėl mažosios bendrijos vadovo, dirbančio pagal civilinę paslaugų sutartį, įdarbinimas negali būti laikomas tinkamu pagrindu gauti papildomus balus pagal šį prioritetinį kriterijų.
Papildomai informuojame, kad civilinės paslaugų sutartys, kurios nėra susijusios su MB vadovo funkcijų vykdymu ir kurios atitinka visus stebėsenos rodiklio aprašyme numatytus reikalavimus (trukmė, lankstumas, tikslinė grupė), gali būti laikomos tinkamomis pagrįsti šio rodiklio pasiekimą.

[1] 2. Su mažosios bendrijos vadovu sudaroma civilinė (paslaugų) sutartis. Sprendimą dėl mažosios bendrijos vadovo paskyrimo ir atšaukimo, sutarties sąlygų ar jos nutraukimo priima mažosios bendrijos narių susirinkimas.
[2] 4. Mažosios bendrijos narys gali sudaryti civilines sutartis su mažąja bendrija dėl paslaugų teikimo ir (ar) darbų mažajai bendrijai atlikimo, išskyrus darbo santykių požymius turinčias sutartis. Bendra pagal mažosios bendrijos nario su mažąja bendrija sudarytas civilines sutartis suteiktų paslaugų ir darbų suma negali viršyti šimto tūkstančių eurų per kalendorinius metus. Viršijanti nustatytą dydį suma yra laikoma mažosios bendrijos pelno paskirstymu arba lėšomis, skirtomis mažosios bendrijos narių asmeniniams poreikiams.

Pagal Apraše nurodyto stebėsenos rodiklio „Sukurta socialinė inovacija“ aprašymą, projekto įgyvendinimo metu planuojama sukurti socialinė inovacija turi atitikti kriterijus, kurie nurodyti Europos socialinių inovacijų kompetencijų centro nacionalinėje socialinių inovacijų vertinimo platformoje, kurioje sukurtą socialinę inovaciją pareiškėjas ir (arba) partneris turės užregistruoti.
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad socialinė inovacija Europos Komisijos duomenų bazės kontekste suprantama kaip ta, kuri:
-  turi aiškų socialinį tikslą, atitinkantį ESF+ tikslus, t. y. socialinė inovacija turi spręsti problemas ESF+ srityse (įdarbinimas, socialinė įtrauktis, švietimas ir įgūdžiai);
-  yra produktas, paslauga ar modelis, kuris yra naujas savo kontekste, t. y. skiriasi nuo standartinio požiūrio į socialinio tikslo siekimą, ARBA siekia naujo socialinio tikslo, atsižvelgiant į naują visuomenės iššūkį. Naujumas gali būti susijęs su kontekstu, sektoriumi, regionu, tiksline grupe ar kt.;
- kuria naujus santykius tarp suinteresuotųjų šalių (piliečių, pilietinės visuomenės organizacijų, socialinės ekonomikos subjektų, valdžios institucijų, akademinės bendruomenės ir kt.) arba keičia šių santykių galios dinamiką;
- sustiprina piliečių, bendruomenių ar visos visuomenės gebėjimus veikti.
Taip pat pažymime, kad į Europos Komisijos duomenų bazę pateiktas socialines inovacijas vertina validuotojai (socialinių inovacijų ekspertai), kurie be aukščiau nurodytų punktų taip pat skiria balus už inovacijos aprašymo kokybę. Norint, kad inovacija būtų patvirtinta, visos pagrindinės dalys (problema, metodologija, inovatyvus sprendimas, rezultatai ir t. t.) turi būti kuo detaliau aprašytos.
Visi šie kriterijai yra pateikti Validators Checklist, o jis sudarytas iš dviejų dalių:
1) General criteria (inovacija privalo atitikti visus šiuos kriterijus);
2) Specific criteria (inovacija privalo surinkti bent 12 balų iš 18, kad būtų viešai publikuota).

Galimi viešojo sektoriaus pareiškėjai yra tik NVO. NVO turi būti registruota ir atitikti Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatytą NVO sąvoką bei turi būti Juridinių asmenų registre įregistravusi žymą, patvirtinančią, kad ji yra NVO ir, teisės aktų nustatyta tvarka, pateikusi finansinių ataskaitų rinkinį ir veiklos ataskaitą.

Taip, grindžiant pareiškėjo ir (arba) partnerio atitiktį specialiesiems projektų atrankos kriterijams, Aprašo 8 priede turi būti nurodytos visos pareiškėjo ir (arba) partnerio vykdomos veiklos pagal EVRK kodus ir iš tų veiklų pareiškėjo ir (arba) partnerio gautos pardavimo pajamos atitinkamais finansiniais metais.

Aprašo 8 priedą galite rasti paspaudę šią nuorodą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/e59e9ea1608511f0a3d380837a821750. Atsidariusio lango dešinėje pusėje rasite rubriką „Susijusi informacija“, kur skiltyje „Priedai“ rasite Aprašo 8 priedą pildymui.

Vadovaujantis Apraše nurodyto projektų specialiojo atrankos kriterijaus „Pareiškėjo ir, jeigu taikoma, partnerio veikimas KKI sektoriuje“ vertinimo metodo aprašymu, nepriklausomai nuo to, ar projektą planuojama įgyvendinti su ar be partnerio (-ių), pareiškėjui keliamas reikalavimas PĮP pateikimo dieną KKI sektoriuje veikti ne trumpiau kaip dvejus metus. Tokiu atveju, jeigu projektą planuojama įgyvendinti su partneriu (-iais), partneriui (-iams) keliamas reikalavimas PĮP pateikimo dieną KKI sektoriuje veikti ne trumpiau kaip vienerius metus. 
Pareiškėjas (partneris (-iai)) KKI sektoriui priskiriamas tuo atveju, kai:
1)    pagrindinė jo veikla atitinka bent vieną iš Aprašo 2 priede nurodytų Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (toliau – EVRK) kodų;
2)    pareiškėjo vidutinės metinės pajamos per dvejus paskutinius finansinius metus iki PĮP pateikimo dienos, o partnerio (-ių) (jeigu projektą planuojama įgyvendinti su partneriu (-iais)) metinės pajamos per paskutinius vienerius finansinius metus iki PĮP pateikimo dienos iš jo pagrindinės veiklos sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų pareiškėjo (partnerio) pajamų. 
Remiantis nurodyto projektų specialiojo atrankos kriterijaus vertinimo metodo aprašymu, atitiktis kriterijui vertinama pagal VĮ Registrų centrui pateiktų metinių finansinių ataskaitų rinkinių duomenimis ir jų pagrindu užpildytą Aprašo 8 priedą, taip pat, esant poreikiui, pagal kitus administruojančiosios institucijos paprašytus pateikti pagrindžiančius dokumentus, o pareiškėjo (partnerio (-ių)) priskyrimas KKI sektoriui vertinamas pagal Valstybės duomenų agentūrai (https://osp.stat.gov.lt/ekonomines-veiklos-rusiu-ir-instituciniu-sektoriu-paieska) nurodytą pareiškėjo (partnerio (-ių)) pagrindinės veiklos kodą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atkreipiame pareiškėjų (partnerių) dėmesį, kad pareiškėjo (partnerio (-ių)) atitiktis nurodytam projektų specialiajam atrankos kriterijui, vadovaujantis Apraše pateiktu vertinimo metodo aprašymu, vertinama kompleksiškai, t. y. ne tik pagal Valstybės duomenų agentūrai nurodytą pareiškėjo (partnerio (-ių)) pagrindinės veiklos kodą, o ir pagal VĮ Registrų centrui pateiktų metinių finansinių ataskaitų rinkinių duomenimis ir jų pagrindu užpildytą Aprašo 8 priedą. Kitaip tariant, nepakanka fakto, kad pareiškėjo (partnerio (-ių)) Valstybės duomenų agentūrai nurodytas veiklos kodas PĮP pateikimo dieną atitinka bent vieną iš Aprašo 2 priede nurodytų EVRK kodų. Pareiškėjas PĮP pateikimo dieną KKI sektoriuje turi veikti ne trumpiau kaip dvejus metus, o  partneris (-iai) PĮP pateikimo dieną KKI sektoriuje turi veikti ne trumpiau kaip vienerius metus ir tai turi atsispindėti jų VĮ Registrų centrui pateiktų metinių finansinių ataskaitų rinkinių duomenyse ir jų pagrindu užpildytame Aprašo 8 priede, t. y. pareiškėjo veikla bent vieną iš Aprašo 2 priede nurodytų EVRK kodų PĮP pateikimo dieną turi atitikti ne trumpiau kaip dvejus metus, o partnerio (-ių) – ne trumpiau kaip vienerius, ir iš tos veiklos turi būti gauta ne mažiau kaip 50 proc. visų pareiškėjo (partnerio) pajamų per atitinkamą laikotarpį. Tokiu atveju, jeigu pareiškėjo pagrindinė veikla trumpiau kaip dvejus metus iki PĮP pateikimo dienos, o partnerio (-ių) pagrindinė veikla trumpiau kaip vienerius metus iki PĮP pateikimo dienos atitiko bent vieną iš Aprašo 2 priede nurodytų EVRK kodų (arba neatitiko nei vieno iš Aprašo 2 priede nurodytų EVRK kodų), vertintina, kad pareiškėjas (partneris (-iai)) neatitinka PFSA pareiškėjui (partneriui (-iams)) nustatytų reikalavimų.

Mažosios bendrijos (toliau – MB) atveju, pareiškėjo darbo našumas turėtų būti skaičiuojamas pagal projektų finansavimo sąlygų apraše nurodytą formulę, t. y.:

N = (I + A + V) / E, kur 
I  – Išlaidos personalui (Eur); 
A – Nusidėvėjimo ir amortizacijos išlaidos (Eur); 
V – Tipinės veiklos (KKI) pelnas (Eur) (tipinė veikla – ūkinės operacijos, susijusios su veikla, iš kurios įmonė paskutinius dvejus finansinius metus iki PĮP pateikimo dienos gauna daugiausia pajamų ir kurią įmonė laiko pagrindine) + pareiškėjo išlaidos MTEPI; 
E – Visų su KKI veiklomis dirbančių darbuotojų dirbtų valandų skaičius per metus (val.) 

Dėl išlaidų personalui
MB atveju išlaidos personalui turėtų apimti:
(i) pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų darbo užmokestį ir privalomus darbo užmokesčio mokesčius (taikoma, jeigu MB yra darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartis);
(ii) MB nario (-ų) lėšas asmeniniams poreikiams, kurios buvo deklaruotos VMI kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, ir privalomus darbo užmokesčio mokesčius;
(iii) MB nario (-ų) pagal paslaugų (civilines) sutartis patirtas išlaidas.

Dėl darbuotojų dirbtų valandų skaičiaus per metus
MB atveju dirbtų valandų skaičius per metus turi būti skaičiuojamas pagal faktą, t. y. pagal faktiškai MB darbuotojų ir (arba) MB narių dirbtų valandų skaičių per metus. Tokiu atveju, jeigu MB darbuotojų ir (arba) MB narių darbo laiko apskaita nebuvo vedama, skaičiuojant MB darbo našumą turėtų būti taikomas vidutinis mėnesio / metų darbo valandų skaičius, patvirtintas 2022 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-774 „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2023 metais patvirtinimo“ (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/311299a061b911edbc04912defe897d1) ir 2023 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-895 „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2024 metais patvirtinimo“ (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/f64095a0a01111eea5a28c81c82193a8/asr).

Atkreipiame pareiškėjų dėmesį, kad siekiant įsitikinti kartu su PĮP pateiktoje pareiškėjo įmonės vadovo ir finansinę apskaitą tvarkančio asmens patvirtintoje buhalterinėje pažymoje nurodytų duomenų teisingumu, pareiškėjo gali būti paprašyta pateikti buhalterinėje pažymoje nurodytus duomenis pagrindžiančius dokumentus (pavyzdžiui, Gyventojų pajamų deklaracijas už 2023 ir 2024 metus, paslaugų (civilinių) sutarčių kopijas, darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir kt.).  

Taip, faktinis pareiškėjo darbo našumas turi būti skaičiuojamas viso pareiškėjo (kaip juridinio asmens) lygiu, t. y. į skaičiavimus turi būti įtrauktos visos pareiškėjo išlaidos personalui, visos pareiškėjo nusidėvėjimo ir amortizacijos išlaidos, pareiškėjo tipinės veiklos pelnas ir pareiškėjo išlaidos MTEPI bei visų pareiškėjo darbuotojų (nepriklausomai nuo jų funkcijų) dirbtų valandų skaičius per metus.

Ne, nebūtina. Tais atvejais, kai įmonės vadovas pats tvarko finansinę apskaitą (pavyzdžiui, mažosios bendrijos atveju), pakanka vieno įmonės vadovo parašo.

Pažymoje rekomenduojama nurodyti pastabą, kad „Finansinę apskaitą tvarko pats įmonės vadovas“. Tokiais atvejais bus laikoma, kad pažyma yra patvirtinta tiek įmonės vadovo, tiek finansinę apskaitą tvarkančio asmens, nes šie asmenys sutampa.

Taip, yra. Atitiktį kriterijui „Pareiškėjo darbo našumo santykis su Lietuvos vidutiniu darbo našumu“ galite grįsti naudodami pavyzdinę buhalterinės pažymos formą.

Pristatymą, kaip prisijungti prie DMS, galite rasti ČIA.

Susipažinkite, kaip DMS pildomas Projekto įgyvendinimo planas (PĮP), ČIA.

Pagal Aprašo 5.1.1 papunkčio nuostatas finansuojama projekto veikla apima KKI subjektų infrastruktūros ir (arba) kitų sąlygų, skirtų naujų arba patobulintų KKI produktų ir (arba) paslaugų kūrimui, gerinimą bei naujų arba patobulintų KKI produktų ir (arba) paslaugų kūrimą ir (ar) diegimą. Projekto įgyvendinimo metu dėl pagerintos infrastruktūros ir (arba) kitų sąlygų turi būti sukurtas naujas arba patobulintas KKI produktas ir (arba) paslauga. 
Remiantis Aprašo 16.1 papunkčio nuostatomis, tinkamos finansuoti tik tos projekto išlaidos, kurios yra skirtos (būtinos) naujo arba patobulinto KKI produkto ir (ar) paslaugos kūrimui ir (ar) diegimui.
Atkreipiame pareiškėjų (partnerių) dėmesį, kad, atsižvelgiant į Aprašo 5.1.1 ir 16.1 papunkčių nuostatas, tik KKI infrastruktūros ir (arba) kitų sąlygų pagerinimas (pavyzdžiui, naujos įrangos įsigijimas), projekto įgyvendinimo metu nesukuriant naujo arba nepatobulinant esamo KKI produkto ir (arba) paslaugos, neatitiktų Aprašo reikalavimų.
Be kita ko, pagal Aprašo 5.1.1 ir 16.1 papunkčių nuostatas, projekto įgyvendinimo metu planuojama pagerinti KKI infrastruktūra ir (arba) kitos sąlygos, turi būti skirtos naujų arba patobulintų KKI produktų ir (arba) paslaugų kūrimui, todėl projekto lėšomis gali būti finansuojamos tik tokios KKI infrastruktūros ir (arba) kitų sąlygų pagerinimo išlaidos, kurios yra būtinos (tiesiogiai susiję) su KKI produkto ir (arba) paslaugos kūrimu ir (ar) tobulinimu ir (ar) diegimu. 

Taip pat atkreipiame pareiškėjų (partnerių) dėmesį, kad remiantis Aprašo 4.2.4 papunkčiu, KKI produktas ir paslauga apibrėžiamas kaip KKI subjekto sukurtas kultūros produktas ir paslauga. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatymo nuostatomis, kultūros paslauga – kultūrinė, kūrybinė, meninė ar pažintinė veikla, kuria teikiama materiali ar nemateriali nauda ar sukuriamas materialus produktas, tenkinantis visuomenės kultūrinius ar kūrybinius poreikius ir (ar) viešuosius interesus.

Taip, remiantis Aprašo 4.2.4 papunkčio nuostatomis, projekto įgyvendinimo metu sukurtas naujas arba patobulintas KKI produktas ir (arba) paslauga turi būti kultūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatymo nuostatomis, kultūros paslauga – kultūrinė, kūrybinė, meninė ar pažintinė veikla, kuria teikiama materiali ar nemateriali nauda ar sukuriamas materialus produktas, tenkinantis visuomenės kultūrinius ar kūrybinius poreikius ir (ar) viešuosius interesus.

Visuomenės kūrybiniai poreikiai įstatyme suprantami kaip:

• poreikis dalyvauti kūryboje, t. y. sudaryti sąlygas visiems asmenims (nepriklausomai nuo amžiaus, socialinės padėties ar gyvenamosios vietos) įsitraukti į meno ir kūrybines veiklas, tiek kaip kūrėjams, tiek kaip vartotojams (interaktyvios, įtraukios veiklos).
• poreikis saviraiškai, t. y. užtikrinti laisvą asmenybės saviraišką per kultūrą ir meną, pripažįstant pagarbą žmogaus kūrybai kaip vieną iš pagrindinių įstatymo principų.
• poreikis inovacijoms ir atsinaujinimui, t. y. kūrybiškumas laikomas ištekliumi, kuris užtikrina visuomenės gebėjimą atnaujinti savo tradicijas, prisitaikyti prie pokyčių ir kurti naujas idėjas (inovacijas).

Taigi, visuomenės kūrybiniai poreikiai įstatymo nuostatomis apimami per visuotinio prieinamumo prie kultūros, saviraiškos laisvės ir kūrybinio potencialo išnaudojimo – veiklų įtraukumo ir interaktyvumo skatinimą, kuriant asmeninę bei bendrą valstybės gerovę.

Visuomenės kultūriniai ir kūrybiniai poreikiai yra esminė socialinio gyvenimo dalis, atspindinti žmonių troškimą dalyvauti kultūriniame gyvenime, išreikšti save ir patirti meną bei paveldą, tai yra:

• žmonių prigimtinis siekis pažinti, suprasti ir vertinti savo bei kitų kultūras, paveldą, tradicijas ir meną;
• poreikis saviraiškai, emocinei ir intelektinei raidai;
• noras kurti naujas idėjas, meninius kūrinius ar kitus kultūrinės reikšmės produktus;
• reikmė bendrauti, dalintis patirtimi ir jausmais per kultūrines veiklas;
• kultūrinės edukacijos poreikis, kuris sudaro sąlygas ugdyti visuomenės (ypač vaikų ir jaunimo) kūrybiškumą ir kultūrinę kompetenciją.

Kultūrinė vertė apima objekto, reiškinio, paslaugos ar veiklos reikšmę visuomenei, jos tapatumui, istorijai ir paveldui. Tai yra vertė, kurią sukuria kultūrinis turinys, simboliai ir prasmės. 

Paveldo kontekste kultūrinė vertė nusako, kodėl tam tikras nekilnojamasis ar kilnojamasis objektas (pvz., pastatas, meno kūrinys, tautosaka, tradicija) yra svarbus išsaugojimui ateities kartoms – dėl savo istorinės, meninės, mokslinės, etninės ar architektūrinės reikšmės.

Visuomenės kontekste – tai vertė, kuri padeda formuoti bendrą tapatumą, socialinę sanglaudą ir praturtina visuomenės dvasinį gyvenimą. 
Kūrybinė vertė labiau susijusi su inovacijomis, originalumu, individualiu talentu ir gebėjimu generuoti naujas idėjas bei sprendimus. Tai yra potencialas kurti naują turinį ar paslaugas.

Kūrybinių industrijų kontekste kūrybinė vertė yra pagrindas, leidžiantis individualų kūrybiškumą ir talentą paversti materialiais produktais ar nematerialiomis paslaugomis, kurios gali turėti ir ekonominę vertę.
Proceso kontekste kūrybinė vertė pabrėžia patį kūrybos procesą, intelektinį domeną, idėjų generavimą ir gebėjimą atsinaujinti. 

Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatyme šios dvi vertės (kultūrinė ir kūrybinė) dažnai minimos kartu, todėl aprašant projekto įgyvendinimo metu planuojamo sukurti naujo arba patobulinti KKI produkto ir (arba) paslaugos atitiktį kultūros produkto ir (arba) paslaugos sąvokai svarbu pagrįsti:

1. ar ir koks kultūros turinys (pavyzdžiui, originalūs meno kūriniai, originalus dizainas, istorijos, paveldas, tradicijos) bus naudojamas produkto ir (arba) paslaugos kūrime ir (arba) tobulinime ir (arba)
2. ar ir kokios visuomenės (naudotojo) kūrybinės ir (arba) kultūrinės kompetencijos bus ugdomos produkto ir (arba) paslaugos pagalba.