1: Pagal Aprašą  techninis projektas su statybos/tvarkybos leidimu turi būti pateiktas kartu su PĮP (Aprašo 2.26.7, 2.26.8, 2.26.9, 2.26.12 ir 2.26.13. p.). Aprašo 2.28 p. yra nurodyta: „Jeigu dokumentų, nurodytų 2.26.12 ir 2.26.13 papunkčiuose, išdavimo data yra vėlesnė negu kvietimo teikti PĮP termino pabaigos data, PĮP yra atmetamas“. 2: Apraše nėra nuostatos, jog universalaus dizaino priemonėms turi būti parengta atskira sąmata, todėl tikslinti techninį projektą, išleidžiant naują laidą, bei teikti atskiras sąmatas nereikia. Pareiškėjas kartu su projekto įgyvendinimo planu teikia Aprašo priedą „Informacija apie projekte numatytus įgyvendinti Universalaus dizaino principus“,  kuriame detaliai nurodo informaciją apie įgyvendinamus Universalaus dizaino principus: nurodomi konkretūs numatyti įgyvendinti Universalaus dizaino principai, konkrečios priemonės, kuriomis bus įgyvendintas pareiškėjo numatytas Universalaus dizaino principas, bei tam skiriamos išlaidos, kurių pagrindimui pateikiami komerciniai pasiūlymai, viešai prieinamuose šaltiniuose nurodomos kainos ir pan. 3: Gali būti papildomai pridėtas projektuotojų raštas dėl universalaus dizaino darbų išlaidų atskyrimo iš bendrų sąmatų, tačiau pažymime, kad sąmatos turi būti pasirašytos atestuoto specialisto (turinčio teisę jas rengti). Taip pat kartu su atskirtomis sąmatomis turi būti pateikti komerciniai pasiūlymai tiems įrenginiams/ įrangai, kurių kainos nėra nustatytos UAB Sistela duomenų bazėje.  Primename, kad pagal Aprašo reikalavimus, net ir teikiant atskirtas sąmatas, turi būti pateiktas užpildytas priedas „Informacija apie projekte numatytus įgyvendinti Universalaus dizaino principus“.

PĮP turi būti parengtas pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 1 priedą. PĮP formą galite rasti šiuo adresu: https://2021.esinvesticijos.lt/dokumentai/projekto-igyvendinimo-plano-forma 

Parengtas PĮP (su visais privalomais priedais) teikiamas per 2021-2027 m. Duomenų mainų svetainę (toliau – DMS) adresu https://dms.investis.lt. 

Aprašą su visais priedais galite rasti šiuo adresu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/fe97e42081f211eea5a28c81c82193a8

Vadovaujantis Aprašo 8 skyriaus nuostatomis, finansavimas gali būti tiek valstybės pagalba, kaip ji apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnyje, tiek ne valstybės pagalba, priklausomai nuo to, ar objekte planuojama vykdyti veikla laikytina ekonomine veikla.

Europos Komisijos pranešime dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje vartojamos valstybės pagalbos sąvokos (2016/C 262/01) (toliau – EK pranešimas) pateiktas išaiškinimas dėl Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje vartojamos valstybės pagalbos sąvokos, kurią ir Europos Komisija, ir nacionalinės institucijos (įskaitant nacionalinius teismus) turi taikyti kartu su pareiga pranešti ir pareiga nesiimti veiksmų, nustatytomis Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje. 

EK pranešimo 2 dalyje „Įmonės ir ekonominės veiklos sąvoka“ yra išdėstyta, kad  Teisingumo Teismo praktikoje nusistovėjusi įmonių, kaip bet kokio juridinio statuso ir bet kokiu būdu finansuojamų subjektų, vykdančių ekonominę veiklą, apibrėžtis“. Todėl lemiamas faktorius yra, ar subjektas vykdo ekonominę veiklą, ar ne. 

Valstybės pagalbos taisyklės taikomos, nepriklauso nuo to, ar subjektas įsteigtas pelnui siekti. Pelno nesiekiantys subjektai taip pat gali siūlyti prekes ir paslaugas rinkoje.

Teisingumo Teismas savo sprendimuose nuolat patvirtina, kad ekonomine veikla laikoma bet kokia veikla, kurią sudaro prekių tiekimas ir paslaugų teikimas rinkoje^[i].

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad EK pranešimo 34 punkte pateiktos nuostatos dėl valstybės finansuojamos kultūros infrastruktūros veiklos priskyrimo neekonominei (nors paslaugos teikiamos už atlygį): 

-    „Tam tikra su kultūra, paveldo išsaugojimu ir gamtos apsauga susijusi veikla, atsižvelgiant į ypatingą jos pobūdį, gali būti vykdoma nekomerciniu pagrindu, taigi ji gali būti neekonominio pobūdžio. Todėl viešasis tokios veiklos finansavimas gali būti nelaikomas valstybės pagalba. Komisija mano, kad skiriant viešąjį finansavimą kultūrinei ar paveldo išsaugojimo veiklai, kuri yra nemokamai prieinama plačiajai visuomenei, siekiama išimtinai socialinio ir kultūrinio tikslo, kuris yra neekonominio pobūdžio. Analogiškai, dėl to, kad plačiajai visuomenei atviros kultūros įstaigos lankytojai ar kultūrinės ar paveldo išsaugojimo (įskaitant gamtos apsaugą) veiklos dalyviai turi sumokėti piniginį įnašą, kuriuo padengiama tik dalis faktinių išlaidų, neekonominis tos veiklos pobūdis nesikeičia, kadangi toks įnašas negali būti laikomas tikru užmokesčiu už suteiktą paslaugą“. 

Atsižvelgiant į šias nuostatas, tokia veikla nelaikytina ekonomine veikla.

Dėl infrastruktūros pajėgumo naudojimo ekonominei veiklai vykdyti EK pranešimo 207 punkto:

Jeigu mišraus naudojimo atvejais infrastruktūra beveik išimtinai naudojama neekonominei veiklai, Komisijos nuomone, į valstybės pagalbos taisyklių taikymo sritį gali nepatekti visas jos finansavimas, jeigu ekonominis naudojimas, t. y. veikla, tiesiogiai susijusi su infrastruktūros eksploatavimu ir būtina tai infrastruktūrai eksploatuoti, arba veikla, neatsiejama nuo pagrindinio neekonominio tos infrastruktūros naudojimo, lieka grynai pagalbinio pobūdžio. Tokiais turėtų būti laikomi atvejai, kai ekonominei veiklai naudojami tie patys ištekliai, pvz., medžiagos, įranga, darbo jėga arba pagrindinis kapitalas, kaip ir pirminei neekonominei veiklai. Kalbant apie infrastruktūros pajėgumą, pagalbinės ekonominės veiklos mastas turi likti ribotas (šiuo atveju ekonominis infrastruktūros naudojimas gali būti laikomas pagalbiniu, jeigu tokiai veiklai kasmet skiriamas pajėgumas neviršija 20 % viso metinio infrastruktūros pajėgumo). EK pranešime pateiktas pagalbinės ekonominės veiklos pavyzdys – mokslinių tyrimų organizacija, retkarčiais išnuomojanti savo įrangą ir laboratorijas pramonės partneriams. Komisija taip pat mano, kad viešasis finansavimas, skirtas įprastiems patogumams (pvz., restoranams, parduotuvėms ar mokamo stovėjimo aikštelėms) užtikrinti infrastruktūros objektuose, kurie beveik išskirtinai naudojami neekonominei veiklai vykdyti, paprastai neturi poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai, nes tokie įprasti patogumai veikiausiai nepritrauks klientų iš kitų valstybių narių, o jų finansavimas veikiausiai turės tik nereikšmingą poveikį sprendimams vykdyti tarpvalstybines investicijas arba įsisteigti.

Teikiamas finansavimas nebus laikomas valstybės pagalba, jei ekonominė veikla sudarys mažesnę nei 20 procentų dalį nuo metinio infrastuktūros pajėgimo (laiko arba vietos) arba bus tenkinamos EK pranešimo 34 punkto sąlygos.

^[i] Žr. 1987 m. birželio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Italiją, 118/85, ECLI:EU:C:1987:283, 7 punktą, 1998 m. birželio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Italiją, C-35/96, ECLI:EU:C:1998:303, 36 punktą, 2000 m. rugsėjo 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Pavlov ir kiti, sujungtos bylos C-180/98–C-184/98, ECLI:EU:C:2000:428, 75 punktą.

Atkreipiame dėmesį, kad pagal Aprašą (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/fe97e42081f211eea5a28c81c82193a8) finansuojamų projektų veiklos – kultūros infrastruktūros objekto atnaujinimas esamos kultūros infrastruktūros pagrindu, siekiant gerinti kultūros infrastruktūrą taip, kad būtų sudarytos sąlygos plėsti teikiamas kultūros paslaugas bei įtraukti naujas kultūros paslaugas, didinti jų kokybę, įvairovę, pagal galimybes skatinti interaktyvumą bei prieinamumą, tenkinant šiuolaikinės visuomenės poreikius bei stiprinant socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių įsitraukimą į dalyvavimą kultūroje, bei aktualizuojant ir įveiklinant kultūros infrastruktūros objektą (toliau – Objektas) ar jo dalį. Projekto metu turi būti padidintas Objekto ar jo dalies patrauklumas, ekonominis gyvybingumas ir konkurencingumas, prisidedama prie kultūros išteklių prieinamumo ir naudojimosi jais gerinimo, kultūros, sukuriant papildomus (naujus) lankytojų srautus.
 
Pagal Aprašą finansuojamos šios projektų veiklos:
- Kultūros infrastruktūros objekto ar jo dalies, kuriame (kurioje) bus įgyvendinamas projektas ir po jo įgyvendinimo bus teikiama kultūros paslauga, statybos, tvarkomieji statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto, paprastojo remonto), tvarkybos darbai, kaip tai numatyta Paveldo tvarkybos reglamente PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rūšys“, patvirtintame Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. ĮV-663 „Dėl paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rūšys“ patvirtinimo“;
- Kultūros infrastruktūros objekto ar jo dalies, kuriame (kurioje) bus įgyvendinamas projektas ir po jo įgyvendinimo bus teikiama kultūros paslauga, įveiklinimui reikalingos naujos įrangos, naujų baldų įsigijimas, įdiegimas.
 
Pažymime, kad tuo atveju, kai esamame kultūros infrastruktūros objekte planuojama įdiegti įrangą ir baldus neatliekant rangos darbų, pareiškėjas turi užtikrinti, kad kultūros infrastruktūros objekto būklė bus tinkama kultūros paslaugų teikimui ir esame kultūros infrastruktūros objekte bus galima instaliuoti įrangą ir/ar baldus.
Kitu atveju, t. y. jeigu prieš instaliuojant įrangą ir baldus kultūros infrastruktūros objekte dar reikalingas ir pačio kultūros infrastruktūros objekto sutvarkymas (t. y. prieš instaliuojant įrangą ir/ar baldus pirmiausia reikalinga atlikti statybos ir/ar tvarkybos darbus), tada kultūros infrastruktūros objekto statybos ir (ar) tvarkybos darbai turi būti įtraukti į projektą (ir į  investicijų projekto sąnaudų ir naudos analizės skaičiuoklę*), o parengtumo dokumentai (leidimai atlikti statybos ir/ar tvarkybos darbus) turi būti parengti iki PĮP pateikimo termino pabaigos.
 
*Investicijų projektų rengimo metodikos 2.2. skyriuje “Sąsajos su kitais projektais” yra paaiškinta, jog IP yra rengiamas visai apimčiai.
Jeigu dalis investicijų jau yra atlikta -  atliktos projekto investicijos skaičiuoklėje atvaizduojamos 0 metuose.
Nuoroda į metodiką: https://www.cpva.lt/pletros-programu-portfelio-metodines-pagalbos-centras/dokumentai/dokumentai/796/act883?sqid=829b3670a8452304456736b16855dcdda444bdcb

Pastebėjome, kad kartais pildant PĮP  DMS lape „5.projekto veiklos“ neatsinaujina (nesusisumuoja) sumos – t. y. eilutėse prie poveiklės arba prie bendros sumos atvaizduojamos nekorektiškos sumos (nesusumuoja) arba atvaizduojami nuliai.

Siekiant išspręsti šį neatitikimą, rekomenduojame pildant PĮP paspausti ant veiksmo pieštuko ikonėlės ir atsidariusiame lange nieko nekeitus spausti [Tęsti]:

Poveiklės ir bendra projekto suma turėtų persiskaičiuoti.

Pagal Aprašą teikiamas finansavimas gali būti laikomas valstybės pagalba arba ne valstybės pagalba. Savivaldybės lėšos galėtų būti tuo atveju, jeigu teikiamas finansavimas nėra laikomas valstybės pagalba. Arba savivaldybės lėšos galėtų būti, jeigu teikiamas finansavimas būtų laikomas valstybės pagalba ir valstybės pagalba būtų teikiama pagal Reglamento (ES) Nr. 651/2014 53 straipsnio 6 dalį.