Europinio žalvarnio (Coracias garrulus) būklės gerinimas Lietuvoje Įgyvendinama

Projektu „Europinio žalvarnio (Coracias garrulus) būklės gerinimas Lietuvoje“ siekiama prisidėti prie 2022–2030 m. Plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, (toliau – AM) Aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos, patvirtintos LRR Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 318 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos AM Aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos patvirtinimo“, 6 problemos „Mažėja natūralių ir pusiau natūralių teritorijų, silpnėja gamtinio karkaso teritorijų ekologinis potencialas, nyksta biologinė įvairovė, degraduoja ekosistemos, mažėja jų teikiamų paslaugų kokybė“ ir ją lemiančios 6.1 priežasties „nepakankamas Lietuvos saugomų teritorijų tinklas ir „Natura 2000“ teritorijų tinklas, kad būtų užtikrintas ilgalaikis ir efektyvus biologinės įvairovės išsaugojimas“ sprendimo. Projektu taip pat siekiama išspręsti 2022–2030 m. Plėtros programos valdytojos AM Aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-08-01 „Išsaugoti biologinę įvairovę“ 6.8 uždavinį „Išsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę, ekosistemų, jų paslaugų kokybę bei kraštovaizdžio savitumą ir užtikrinti darnų gamtos išteklių naudojimą“. Projektas atitinka 2021–2027 m. ES fondų investicijų programoje numatytas investicijų uždavinį 2.7.Stiprinti gamtos, biologinės įvairovės ir žaliosios infrastruktūros apsaugą ir išsaugojimą, be kita ko, miestų teritorijose ir mažinti visų rūšių taršą. Europinis žalvarnis yra pusiau atviro kraštovaizdžio rūšis, kurios apsaugai svarbus mozaikiškas miško-atvirų vietų kraštovaizdis. Būklė Lietuvoje labai nepalanki, žalvarnio populiacija mažėjo nuo kelių tūkstančių porų 1970 m. iki apytiksliai 10 porų 2013-2024 m. Per paskutinius 20 metų nustatytas didesnis kaip 80 % populiacijos sumažėjimas, todėl rūšis priskirta sparčiai nykstančių kategorijai – 2018 m. Lietuvos mokslininkai pagal IUCN kriterijus priskyrė žalvarnio nacionalinę populiaciją identifikavo, kaip kritinės būklės (Rašomavičius, V. (red.), 2021, Lietuvos raudonoji knyga. Gyvūnai, augalai, grybai. – Vilnius.). Šiuo metu šalyje vienoje nesaugomoje teritorijoje, esančioje greta šiai rūšiai įsteigtos paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) – Dainavos girios, žinomos vos kelios perinčios poros (iki 8). Rūšies apsaugai išskirtos 4 PAST, iš kurių trijose rūšis nebeaptinkama, o ketvirtoje (Dainavos girioje) nereguliariai įsikuria viena pora. Tai rodo, kad paskutinius 10 metų žalvarnių populiacija nėra auganti. Siekiant padidinti žalvarnių skaičių, reikia papildomų priemonių. Sprendžiama problema – nepakankamai užtikrinamos biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimo paslaugos kokybės problema, kuri yra viena iš žalvarnio populiacijos nykimo Lietuvoje priežasčių ir kurios sprendimas pagerintų europinio žalvarnio būklę Lietuvoje. Išsprendus šią problemą būtų sudarytos palankios sąlygos žalvarnių populiacijai augti, būtų užtikrinamas visuomenės informavimas, žemės ūkio savininkų, saugomų teritorijų specialistų, mokslininkų ir kt. suinteresuotų grupių supažindinimas su galimų priemonių išsaugoti žalvarnius panaudojimu. Problemos nesprendžiant, žalvarnių populiacijos nykimas Lietuvoje tęstųsi iki, tikėtina, visiško išnykimo. Taigi, biologinės įvairovės išsaugojimui svarbu investuoti į europinio žalvarnio būklės gerinimą Lietuvoje. Projekto metu planuojama atlikti šias veiklas: parengti žalvarnio apsaugos planą su veisimo programa, Lietuvos zoologijos sode vykdyti žalvarnio veisimą, sukuriant tam reikalingą infrastruktūrą ir suformuojant „motininę“ bandą, vykdyti nelaisvėje išveistų žalvarnių jauniklių translokaciją į atrinktas paukščių apsaugai svarbias teritorijas (PAST) ir jų apylinkes bei tolimesnę jų priežiūrą (iškelti tam reikalingus inkilus, prižiūrėti perkeltus jauniklius inkile ir palikus jį ir t.t.). Tuo pačiu metu planuojamos papildomos laukinėje aplinkoje išlikusios populiacijos apsaugos priemonės: organizuoti paliktų dėčių ar silpnų laukinių jauniklių (kuriems gresia žuvimas) perkėlimą į Lietuvos zoologijos sodą ir tolimesnę jų priežiūrą su vėlesniu išleidimu į laisvę, pagerinti laisvėje gyvenančių ir išveistų bei paleistų į laisvę žalvarnių buveinių būklę, taip pat laisvėje gyvenančių paukščių veisimosi sąlygas (inkilų kėlimas, mitybinės bazės gerinimas, apsauga nuo plėšrūnų, papildomas laukinės populiacijos paukščių maitinimas veisimosi metu ir pan.), vykdyti paukščių stebėseną esamose perimvietėse ir jų apsaugai įsteigtose PAST, taip pat polizdiniu laikotarpiu ir migracijos metu, vykdyti žalvarnių parazitologinius, genetinius, toksikologinius ir kitus tyrimus siekiant nustatyti populiacijos gyvybingumą, ligas, sveikatingumą ir pan., vykdyti laisvėje gyvenančios populiacijos mokslinius tyrimus, tam naudojant telemetrinę įrangą, nuotolinio stebėjimo ir kitą įrangą, taip pat organizuoti rūšies apsaugai skirtus pasitarimus, kviečiant užsienio šalių specialistus, rengti mokslines publikacijas. Projektu siekiami rezultatai: - pagerėjusi laisvėje gyvenančios žalvarnių populiacijos būklė, sustabdant laukinės populiacijos nykimą ar net pasiekiant 50 proc. jos augimą bei įsikūrimą bent vienoje jų apsaugai skirtoje PAST, tam išveisus ir perkėlus į laisvę ne mažiau kaip 40 individų, įgyvendinti laukinės rūšies populiacijos ir jai svarbių buveinių apsaugos bei būklės gerinimo veiklas – buveinių tvarkymas, perinčių paukščių papildomas maitinimas, jiems būtinų inkilų su apsaugom is nuo plėšrūnų kėlimas, esamų inkilų ir jų apsaugų tinkama priežiūra ir kt., atlikti laisvėje gyvenančių ir išveistų žalvarnių stebėsenos tyrimai visose jų apsaugai skirtose PAST ir žinomose rūšies veisimosi vietose, taip pat laukinėje gamtoje gyvenančių paukščių veterinariniai, genetiniai ir kiti tyrimai, siekiant įvertinti žalvarnių populiacijos gyvybingumą, taip pat nustatyta laukinės ir nelaisvėje laikomos populiacijos buveinių, sveikatos ir genetinė būklė, migracijos ir polizdinio laikotarpio klajonių keliai ir galimos grėsmės žalvarnių populiacijai Lietuvos teritorijoje, įgyvendintos mokslinės-tiriamosios, edukacines, informacinės veiklos dėl žalvarnio apsaugos (seminarai žemės savininkams, mokslininkams, saugomų teritorijų specialistams, renginiai visuomenei ir kt., moksliniai ir populiarūs straipsniai, reportažai žiniasklaidoje. Projektas atitinka Plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-08-01 „Išsaugoti biologinę įvairovę“ veiklas „saugomų teritorijų apsaugos stiprinimas, taip pat ekosistemų, buveinių ir rūšių geros būklės užtikrinimas“ poveiklių „saugomų teritorijų steigimas, valdymo stiprinimas ir tvarkymas, rūšių ir buveinių geros būklės palaikymas visoje Lietuvos teritorijoje“, „saugomų teritorijų steigimas, valdymo stiprinimas ir tvarkymas, rūšių ir buveinių geros būklės palaikymas visoje Lietuvos teritorijoje („Natura 2000“ teritorijose)“ ir „europinio žalvarnio (coracias garrulus) būklės gerinimas Lietuvoje“ projektų finansavimo sąlygų aprašo nuostatas. Projekte nėra numatyta apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt. principams įgyvendinti, taip pat nėra veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principo, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, įgyvendinimui. Projekto įgyvendinimo metu bus laikomasi klimato ir aplinkos apsaugos standartų atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11 straipsnį, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimą. Projekto veikla nedarys reikšmingos žalos nė vienam iš 6 aplinkos apsaugos tikslų, nurodytų 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088. Projekto įgyvendinimas tiesiogiai prisidės siekiant darnaus vystymosi rodiklio „6.9. Žaliųjų viešųjų pirkimų vertės dalis nuo visų viešųjų pirkimų vertės“, numatyto 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane.