Projektu prisidedama įgyvendinant 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. Nr. 02-001-06-08-01 „Išsaugoti biologinę įvairovę“ (toliau – Priemonė) įgyvendinamo Nacionalinio pažangos plano 6.8 uždavinį „Išsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę, ekosistemų, jų paslaugų kokybę bei kraštovaizdžio savitumą ir užtikrinti darnų gamtos išteklių naudojimą“, sprendžiant problemos priežastį 6.11.“ išlieka genetiškai modifikuotų organizmų galimo neigiamo poveikio ekosistemoms grėsmė“ . Pagal Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo 8 straipsnio 1 punktą Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija atlieka genetiškai modifikuotų organizmų (toliau – GMO) išleidimo į aplinką kontrolę. Nors GMO lauko bandymai nėra vykdomi Lietuvoje ir nėra autorizuoto genetiškai modifikuoto (toliau – GM) rapso auginimui Europos Sąjungoje, tačiau, pvz., transportuojant autorizuotą GM rapsą maistui ir pašarams, jis gali išbyrėti pakelėse, geležinkelio ruožuose ir savaime sudygti, išplisti į natūralias ekosistemas bei susikryžminti su giminingomis rūšimis ir tapti superpiktžolėmis. GMO naudojimas plečiasi ir bendros Europos Sąjungos rinkos sąlygomis. GMO gali lengvai dėl netyčinių veiksmų išplisti aplinkoje ne vienoje šalyje ir padaryti sunkiai prognozuojamą neigiamą poveikį ekosistemoms. Toks poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai gali būti negrįžtamas. (Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymą Nr. D1-954 ,,Dėl finansavimo skyrimo projektui, pateiktam pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto "Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos" patvirtintą 05.5.1-APVA-V-018 priemonę "Biologinės įvairovės apsauga") Aplinkos ministerija vykdė 2018-11-23-2021-02-23 projektą „GMO rizikos poveikio aplinkai vertinimo studija“ Nr. 05.5.1-APVA-V-018-01-0010 Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis (100 tūkts. Eur). Projekto tikslas - užtikrinti, kad veikla, kurioje naudojami GMO, būtų vykdoma saugiai, neišplistų į aplinką ir nepažeistų ekosistemų. Projekto rezultatai pateikti GMO rizikos poveikio aplinkai vertinimo studijoje. GMO išplitimo aplinkoje grėsmė išlieka aktuali, nes GMO naudojimas plečiasi ir bendros ES rinkos sąlygomis GMO gali lengvai dėl netyčinių veiksmų išplisti aplinkoje ne vienoje šalyje ir padaryti sunkiai prognozuojamą neigiamą poveikį ekosistemoms. Toks poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai gali būti negrįžtamas. Nors, GMO rizikos poveikio aplinkai vertinimo studijos duomenimis, 2019–2020 m. Lietuvoje neaptikta neautorizuoto genetiškai modifikuoto rapso ir jų hibridų išplitimo aplinkoje atvejų, tačiau gyventojai ar verslas bet kuriuo metu gali atsivežti GMO iš kitų šalių, dauginti ir platinti, net patys to nežinodami. Dėl klimato kaitos sąlygų ir pasaulyje sparčiai naudojamų naujų genetinės modifikacijos metodų turime stiprinti GMO stebėseną, kontrolę, atnaujinti rizikos vertinimo ir rizikos valdymo aspektus, vykdyti nepriklausomus mokslinius tyrimus minėtose srityse (Direktyvos 2001/18/EB 20 ir 21 konstatuojamosios dalys). Įgyvendinant projektą bus siekiami pokyčiai GMO srityje įgyvendinant biologinės įvairovės pažangos priemonę: - užtikrinta natūralių ekosistemų apsauga nuo galimo neapgalvoto GMO išleidimo į aplinką ir galimo susikryžminimo su giminingomis laukinėmis rūšimis; - užtikrintas stebėsenos ir kontrolės vykdymas tobulinant teisės aktus, darbo priemones bei ugdant / stiprinant žmogiškuosius išteklius; - užtikrintas atsakingų institucijų pasirengimas atlikti GMO rizikos vertinimo ir valdymo, kontrolės ir stebėsenos veiksmus; - sustiprintas tarpinstitucinis bendradarbiavimas; - padidintas visuomenės sąmoningumas apie GMO, naujas genomines technologijas (toliau - NGT); - užtikrintas tinkamas NGT reguliavimas. Projekto įgyvendinimas apima: 1) mokslinius ir laboratorinius tyrimus metodikoms parengti, (in vitro genetinio redagavimo sistemos sukūrimą), kuria remiantis būtų galima tikrinti modifikacijas. Sukuriama in vitro genetinio redagavimo sistema skiepijant augalus su žinomu genetiniu redagavimu ir tikrinamas jų išlikimas įskiepiuose, generatyviniuose ir somatiniuose palikuonyse molekuliniais metodais (patikimumas 0,05 % ). Kryžminimų su neredaguotomis linijomis įvertinimą, susijusį su CRISPR/Cas9 konstrukto pernešimu iš tėvinių augalų ir netikslinio genomo redagavimo dažniu F1 kartoje; 2) parengimą metodikų, skirtų vertinti NGT panaudojimo riziką augaluose; 3) laboratorinius DNR išskyrimo, genetinės modifikacijos nustatymo tyrimus: potencialių genetiškai modifikuotų augalų ir jų hibridų ėminių surinkimą ir jų tyrimus. Tiriami spontaniškai prie transportavimo tranzitinių kelių ir (ar) vietų pasisėję augalai, jų rūšių natūraliai augantys atstovai, ištiriant ne mažiau kaip100 ėminių, teikiamos išvados ir rekomendacijos dėl veiksmų rizikoms suvaldyti; 4) visuomenės informavimo, švietimo ir komunikacijos veiklą (pvz., pranešimai per žiniasklaidos priemones, informacinių renginių organizavimas (siekiant užtikrinti atsakingų institucijų pasirengimą atlikti GMO rizikos vertinimo ir valdymo, kontrolės ir stebėsenos veiksmus, sustiprinant tarpinstitucinį bendradarbiavimą; padidinti visuomenės sąmoningumą apie GMO, NGT), straipsnių rengimas, publikavimas. Siekiami rezultatai: veikla investuojama į žinias (tyrimus), kurie bus naudojami vykdant kitas veiklas nesusietas su šiomis investicijomis. Atsižvelgiant į tai, kad neįmanoma nustatyti GMO tyrimų generuojamos ekonominės naudos, kuri būtų įvertinta atskirai nuo bendro investicijų į ekosistemų apsaugą socialinio-ekonominio poveikio, toks vertinimas neatliekamas. Teikiamos naudos dydis yra lygus skiriamoms investicijoms. Įgyvendinant projektą bus siekiami pokyčiai GMO srityje įgyvendinant biologinės įvairovės pažangos priemonę: - užtikrinta natūralių ekosistemų apsauga nuo galimo neapgalvoto GMO išleidimo į aplinką ir galimo susikryžminimo su giminingomis laukinėmis rūšimis; - užtikrintas stebėsenos ir kontrolės vykdymas tobulinant teisės aktus, darbo priemones bei ugdant / stiprinant žmogiškuosius išteklius; - užtikrintas atsakingų institucijų pasirengimas atlikti GMO rizikos vertinimo ir valdymo, kontrolės ir stebėsenos veiksmus; - sustiprintas tarpinstitucinis bendradarbiavimas; - padidintas visuomenės sąmoningumas apie GMO, NGT; - užtikrintas tinkamas NGT reguliavimas. Projektas atitinka 2021–2027 m. ES fondų investicijų programoje numatytas investicijas: „Stiprinti gamtos, biologinės įvairovės ir žaliosios infrastruktūros apsaugą ir išsaugojimą, be kita ko, miestų teritorijose ir mažinti visų rūšių taršą“.? Projektai neprieštarauja Chartijos nuostatoms pagal 2016 m. liepos 23 d. Europos Komisijos pranešimą – Rekomendacijų, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą (2016/C 269/01) (III priedas). Finansuojamos veiklos neturi riboti ar pažeisti Chartijoje apibrėžtų pagrindinių teisių: orumo, asmenų, privataus ir šeimos gyvenimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; asmens duomenų; prieglobsčio ir apsaugos perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atvejų, teisių į nuosavybę ir teisių užsiimti verslu, lyčių lygybės, vienodo požiūrio ir lygių galimybių, nediskriminavimo ir neįgaliųjų teisių, vaiko teisių, gero administravimo, veiksmingo teisinės gynybos, teisingumo, solidarumo ir darbuotojų teisių, aplinkos apsaugos reikalavimų. Projekto įgyvendinimo metu turi būti laikomasi klimato ir aplinkos apsaugos standartų atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11 straipsnį, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimą. Projekto veikla neturi daryti reikšmingos žalos nė vienam iš 6 aplinkos apsaugos tikslų, nurodytų 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088, 17 straipsnyje.