Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir atnaujinimas Kauno rajone Įgyvendinama

Projektu sprendžiamos problemos – išgaunamas požeminis vanduo, kuris tiekiamas Kauno rajono Užliedžių ir Giraitės gyvenviečių gyventojams neatitinka geriamojo vandens kokybės reikalavimų, kurias nustato Higienos norma HN24:2023. Užliedžių k. VGĮ – Šiuo metu žalias vanduo iš artezinių gręžinių paduodamas į vandens gerinimo įrenginių pastatą kur vanduo slėginiuose aeratoriuose yra prisotinamas oro deguonimi, kuris įterpiamas maišytuve, o po jo keliauja į bokštą. Iš bokšto paduodamas gyventojams į trasas. Geležies šalinimas iš vandens grindžiamas oksidacijos būdu, pavertimu netirpiais junginiais ir jų išfiltravimu iš vandens. Amonio pašalinimas iš vandens grindžiamas taip pat oksidacijos būdu, paverčiant jį nitratu. Oksidavimui reikalingo deguonies gaunama aeruojant ruošiamą vandenį kompresoriumi. Oksidavimo produktai nusikošia valomam vandeniui tekant pro įkrovą. Deguonį generuoja oro kompresorius. Po rekonstrukcijos – filtrų plovimo tobulinimas, vykdant plovimą automatizuotai, o ne rankiniu būdu. Griaunamas bokštas, o vietoj jo įrengiamas švaraus vandens rezervuaras su antro pakėlimo siurbliais. Rezervuaras, kuris išlygins vandens trūkumą piko metu Giraitės k. VGĮ – Šiuo metu žalias vanduo iš artezinių gręžinių paduodamas į vandens gerinimo įrenginių pastatą, kur vanduo slėginiuose aeratoriuose yra prisotinamas oro deguonimi, kuris įterpiamas maišytuve, o po jo keliauja į trasas. Geležies šalinimas iš vandens grindžiamas oksidacijos būdu, pavertimu netirpiais junginiais ir jų išfiltravimu iš vandens. Amonio pašalinimas iš vandens grindžiamas taip pat oksidacijos būdu, paverčiant jį nitratu. Oksidavimui reikalingo deguonies gaunama aeruojant ruošiamą vandenį kompresoriumi. Oksidavimo produktai nusikošia valomam vandeniui tekant pro įkrovą. Deguonį generuoja oro kompresorius. Rekonstrukcijos metu bus įrengiamas rezervuaras, kuris išlygins vandens trūkumą piko metu. Taip pat bus patobulinti – automatizuoti–vandens gerinimo įrenginiai, kur iki šiol filtrų plovimas buvo vykdomas rankiniu būdu. Taip pat daliai Ežerėlio, Juragių, Voškonių gyvenviečių gyventojams nėra teikiamos viešosios paslaugos kaip centralizuotas vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas pakankama apimtimi. Gyventojai neturi galimybės prisijungti prie centralizuotos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos. Juragių gyvenvietės teritorijoje, numatoma turėti apie 115 abonentų (219 gyv.), kurioje nėra centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų bei nuotekų valymo įrenginių. Todėl šioje gyvenamojoje vietovėje būtina nuotekų surinkimo tinklų plėtra bei nuotekų valymo įrenginių nauja statyba, kurios reikalingas pajėgumas 499 GE. Planuojamas projektinis našumas 65 m3/d, projektuojama uždara, dviejų lygiagrečių biologinio valymo technologinių linijų (su galimybe ateityje numatyti trečią technologinę liniją su parengtiniu valymu (grotos ir smėliagaudė). Valykloje bus antriniai nusėsdintuvai, perteklinio dumblo tankintuvas. Esant poreikiui bus numatyta ir tretinio valymo įrenginys, o taip pat paėmimo šulinys mėginiams. Ežerėlio, Juragių, Voškonių gyvenvietėse nėra užtikrintas viešosios paslaugos tiekimas: Ežerėlyje prie centralizuoto geriamojo vandens tiekimo tinklų reikalinga prijungti papildomus 110 abonentų, kurie šiuo metu neturi centralizuotai tiekiamo vandens. Ežerėlio, Voškonių, Juragių gyvenvietėse prijungimo prie centralizuoto nuotekų surinkimo ir išleidimo tinklų laukia 301 abonentas. Voškonių (Eigirgalos NVĮ) ir Ežerėlio nuotekų centralizuota surinkimo sistema surinktos nuotekos nukreipiamos į senus nuotekų valymo įrenginius. Nuotekų valymo įrenginiai į gamtinę aplinką išleidžia pagal taršos leidime nustatytus reikalavimus neišvalytas nuotekas. Vertinant paskutinių trejų metų duomenis, pagal AIVIKS pateiktas nuotekų tvarkymo apskaitos metines ataskaitas užfiksuotos nepakankamai išvalytos arba nevalytos nuotekos. Pagal Taršos leidimą Voškonių (Eigirgalos NVĮ) biologinių valymo įrenginių projektinis pajėgumas 200 m3/d (1000 GE). Išvalytos nuotekos išleidžiamos į melioracijos griovį, o toliau iš jo patenka į Gynios upelį. Nuotekų valymo būdas – biologinis, aerobinis , atviro tipo. Atitekančios nuotekos patenka į šulinyje esančias grotas, kur stambūs nešmenys nugrėbiami grėblio pagalba ir numetami į tam skirtą konteinerį. Toliau nuotekos latakais patenka į aerotanką, kuriame paduodant deguonį orapūčių pagalba, vykdomas aerobinis nuotekų valymo procesas. Nuotekos aeratoriuje nuolatos aeruojamos. Po aeratorių dumblo ir nuotekų mišinys patenka į antrinį nusėsdintuvą. Iš jo į nusosdintuvo dugną patenka aktyvusis dumblas, o nuskaidrėjęs vanduo persipylęs pro surinkimo lataką, išteka į išleistuvą. Remiantis AIVIKS ataskaitomis, vertinant paskutinių trejų metų duomenis 2021, 2022 ir 2023 m. nuotekų valymo įrenginiai į gamtinę aplinką išleido pagal taršos leidime nustatytus reikalavimus nepakankamai išvalytas nuotekas. Vidutinė metinė tarša pagal bendrą fosforą viršijo Taršos leidime nustatytus normatyvus. Išleidžiamose nuotekose vidutinė metinė bendro fosforo koncentracija siekė 2,79 mg/l, kai normatyvas taršos 2 mg/l. Vertinant esamą situaciją ir atsižvelgiant į tai, kad įgyvendinus projektą prie nuotekų surinkimo sistemos bus prisijungta daugiau būstų bei siekiant užtikrinti, kad nuotekų išvalymo rodikliai atitiktų Taršos leidimo ir Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus, būtina rekonstruoti šiuos nuotekų valymo įrenginius. Po rekonstrukcijos – projektinis našumas 1000 m3/h, su uždaro tipo biologiniai valymo įrenginiais ir tretiniu nuotekų valymu. Pagal Taršos leidimą Ežerėlio biologinių valymo įrenginių projektinis pajėgumas 151 m3/d (800 GE). Nuotekų valymo būdas – biologinis, aerobinis , atviro tipo. Atitekančios nuotekos iš miestelio patenka į grotas, kur stambūs nešmenys nugrėbiami grėblio pagalba ir numetami į tam skirtą konteinerį. Toliau nuotekos patenka į aerotanką, kuriame vyksta biologinis valymas. Nuotekos aeratoriuje nuolatos aeruojamos orapūčiu pagalba. Po aeratorių dumblo ir nuotekų mišinys patenka į antrinį nusėsdintuvą. Iš jo į nusosdintuvo dugną patenka aktyvusis dumblas, o nuskaidrėjęs vanduo persipylęs po surinkimo lataką, išteka į išleistuvą. Perteklinis susikaupęs dumblas yra perpumpuojamas į dumblo aikštelę. Po valymo nuotekos išleidžiamos į Skirpstaujos upelį. Nuotekų apskaita vykdoma tūrinio skaitiklio pagalba. Remiantis AIVIKS ataskaitomis, vertinant paskutinių trejų metų duomenis 2021, 2022 ir 2023 m. nuotekų valymo įrenginiai į gamtinę aplinką išleido pagal taršos leidime nustatytus reikalavimus nepakankamai išvalytas nuotekas. Vidutinė metinė tarša pagal bendrą azotą viršijo Taršos leidime nustatytus normatyvus. Išleidžiamose nuotekose vidutinė metinė bendro azoto koncentracija siekė 29,351 mg/l, kai normatyvas taršos leidime 20 mg/l. Vertinant esamą situaciją ir atsižvelgiant į tai, kad įgyvendinus projektą prie nuotekų surinkimo sistemos bus prisijungta daugiau būstų bei siekiant užtikrinti, kad nuotekų išvalymo rodikliai atitiktų Taršos leidimo ir Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus, būtina rekonstruoti Ežerėlio nuotekų valymo įrenginius. Vandžiogalos mstl. centralizuota nuotekų surinkimo sistema surinktos nuotekos nukreipiamos į senus nuotekų valymo įrenginius, kurių projektinis pajėgumas 200 m3/d (1000 GE). Išvalytos nuotekos išleidžiamos į Mėklos upelį. Nuotekų valymo principas yra aerobinis, aerotankuose su periodinio veikimo pneumatine aeracija. Nuotekos pirmiausia išvalomos grotose nuo didesnių nešmenų, po to latakais patenka į aerotanką, kuriame periodiškai veikiant orapūtėms paduodamas deguonis. Iš aerotanko patenka į antrinį nusėsdintuvą, kuriame nuskaidrėjęs vanduo per surinkimo latakų briaunas patenka į išleistuvą, o susikaupęs dumblas grąžinamas į aeracinę talpą. Remiantis AIVIKS ataskaitomis, vertinant paskutinių trejų metų duomenis 2021, 2022 ir 2023 m. nuotekų valymo įrenginiai į gamtinę aplinką išleido nepakankamai išvalytas nuotekas. Išleidžiamose nuotekose vidutinė metinė bendro fosforo koncentracija siekė 2,417 mg/l, į taršos leidimą neįrašyti fosforo normatyvai, tačiau viršijo Nuotekų tvarkymo reglamente leistinas užterštumo normas, kurios taikomos nuo 2027 gruodžio 31 d. ir kur bendro fosforo normatyvas 2 mg/l. Vertinant esamą situaciją ir atsižvelgiant į tai, kad įgyvendinus projektą prie nuotekų surinkimo sistemos bus prisijungta daugiau būstų bei siekiant užtikrinti, kad nuotekų išvalymo rodikliai atitiktų Taršos leidimo ir Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus, būtina rekonstruoti Vandžiogalos mstl. nuotekų valymo įrenginius.