Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra yra neatsiejama gyvenamosios aplinkos dalis, leidžianti užtikrinti sveiką ir gerą gyvenimo kokybę. Netinkamai valomos nuotekos gali labai pakenkti vandens kokybei. Poveikis gali būti įvairus ir keliantis pavojų ištisoms ekosistemoms ir žmogui. Užterštas mikroorganizmais ar cheminėmis medžiagomis vanduo gali sukelti rimtų sveikatos problemų, todėl vis daugiau Lietuvos ir Kaišiadorių rajono gyventojų įvertina centralizuoto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo ir tvarkymo privalumus, o aplinkos išsaugojimo ir tvarumo idėjos šiandien yra kaip niekad aktualios. Prieš išleidžiant į gamtinę aplinką gyventojų buitinės nuotekos turi būti surinktos ir tvarkomos reikalavimus atitinkančiose nuotekų tvarkymo sistemose. Paslaugos teikėjai turi siekti, kad jų turimos išleidžiamų nuotekų poveikį aplinkai mažinančios priemonės būtų naudojamos aplinkai palankiausiu būdu, privalo tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti nuotekų surinkimo ir tvarkymo sistemas, jas nuolat atnaujinti, kad gyventojai gautų kokybiškas ir teisės aktų reikalavimus atitinkančias nuotekų tvarkymo paslaugas. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme numatyta, kad viešojo vandens tiekimo teritorijose savivaldybės privalo užtikrinti viešąjį vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Viešosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos yra griežtai reglamentuotos teisės aktais, todėl pasiūla yra labai ribota. 2016 m. gegužės 26 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. V17-177 UAB „Kaišiadorių vandenys“ priskirtos viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo funkcijos visoje Kaišiadorių rajono teritorijoje. Viešosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos gyventojams yra teikiamos nepertraukiamai. Kaišiadorių rajone UAB „Kaišiadorių vandenys“ eksploatuoja 29 vandenvietes, 14 valymo įrenginių bei 106 nuotekų siurblinės, viena vakuumo stotis. Vandenvietėse įrengti 78 giluminiai gręžiniai, iš jų nuolat veikiantys – 60. Bendrovė aptarnauja 243,41 km geriamo vandens skirstomųjų tinklų ir 202,98 km nuotekų tinklų. 2023 m. bendrovė vartotojams perdavė 799,4 tūkst. m3 geriamojo vandens. Per 2023 m. bendrovėje buvo išvalyta 1580,3 tūkst. m3 nuotekų, tačiau esama infrastruktūra neapima visos Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane numatytos viešojo vandens tiekimo teritorijos, todėl centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo bei valymo paslaugų prieinamumo poreikis ir kokybė nėra pilnai patenkinti. Neturintys galimybės prisijungti prie centralizuoto geriamojo vandens tiekimo yra įsirengę vandens gręžinius arba šachtinius šulinius, kurių vanduo dažnais atvejais yra nesaugus vartoti, kadangi neatitinka higienos normos reikalavimų (HN 24:2023), yra užterštas nitritų, nitratų ar bakterijų. Gyventojai, kurie neturi galimybės prisijungti prie centralizuotų tinklų, nuotekų šalinimą sprendžia savarankiškai, t. y. naudojasi vietinėmis nuotekų tvarkymo sistemomis, įsirengia nuotekų kaupimo – išgriebimo talpas arba tvarko kitais būdais. Naudojantis šiomis sistemomis teršiama aplinka, nes dažnais atvejais talpos yra nesandarios, sistemos veikia netinkamai, neefektyviai. Didžioji dalis prie centralizuotos sistemos neprisijungusių gyventojų nuotekų į paviršinius vandens telkinius išleidžiamos dalinai apvalytos arba nevalytos, taip darydamos neigiamą poveikį paviršinių vandens telkinių būklei. Vandens telkinių būklei gerinti būtina investuoti į centralizuotos nuotekų sistemos surinkimo ir tvarkymo plėtrą, tuo pačiu užtikrinant vartotojams teikiamų paslaugų atitiktį sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos ir paslaugų kokybės reikalavimams, aprūpinti, kuo daugiau gyventojų ir kitų galimų vartotojų optimaliomis kainomis viešai tiekiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis. Reikiamos centralizuotos infrastruktūros nebuvimas ir paslaugų neprieinamumas riboja vartotojų galimybes, todėl yra būtinos papildomos investicijos į svarbiausias problemines sritis. Įvertinus esamą situaciją ir šiuo metu galiojančius teisės aktus, gerą inžinerinę praktiką bei siekiant sumažinti aplinkos taršą bei neigiamą poveikį žmonių sveikatai, reikėtų pakloti naujus nuotekų surinkimo tinklus ir pastatyti nuotekų valymo įrenginius, ten kur šiuo metu jų nėra, o poreikis yra didžiausias. Didžiausias vandentvarkos objektų plėtros ir (ar) rekonstrukcijos poreikis yra Kaišiadorių m., Antakalnio k., Dovainonių k., Kruonio mstl., Pakertų k., Palomenės mstl. kurie atitinka Kaišiadorių rajono geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane numatytas priemones. Apibendrintai projektu sprendžiamą problemą būtų galima apibrėžti taip - nepakankamas viešai teikiamų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas ir kokybė Kaišiadorių raj. savivaldybėje. Įgyvendinus projekte numatytus vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo ir tvarkymo infrastruktūros plėtros darbus bus geresnės būklės gyvenamoji aplinka, paviršiniai ir gruntiniai vandens ištekliai, nuotekų valymą ir tvarkymą vykdys licencijuota tvarkymo įmonė pagal teisės aktų reikalavimus, išsprendžiama kvapų, papildomų išlaidų išgriebimo duobių išsiurbimui ir (ar) vietinių nuotekų valymo įrenginių priežiūrai bei būtinų reinvesticijų problema, didėja gyvenamosios vietovės patrauklumas investicijoms ir nuolatiniam gyvenimui. Projekto geografinė teritorija yra urbanizuota ir gana tankiai apgyvendinta sanitariniu, ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriais, todėl investicijos į vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo sistemos plėtrą Kaišiadorių rajone yra geriausias būdas pagerinti teikiamų viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą, tuo užtikrinant ir gyventojų sveikatos bei aplinkos apsaugą. Projekto tiesioginį poveikį dėl viešai teikiamų vandens tiekimo, nuotekų surinkimo ir tvarkymo paslaugų kokybės labiausiai pajus Kaišiadorių rajono savivaldybės Kaišiadorių m., Antakalnio k., Dovainonių k., Kruonio mstl., Pakertų k., Palomenės mstl. gyventojai. Tikimasi, kad gyventojai pajus ir netiesioginį projekto poveikį – išaugs jų pasitikėjimas rajone viešai teikiamomis paslaugomis, pagerės gyvenamosios aplinkos kokybė, taip pat išaugs gyventojų, vietos bendruomenių pasitikėjimas ir pasitenkinimas vietos valdžios institucijomis. Projekto rezultatas – nutiesti 5,41 km naujų vandentiekio tinklų, 15,02 km naujų nuotekų tinklų, 8703 gyventojai, prisijungę prie patobulintų viešojo vandens tiekimo sistemų, 1 327 gyventojai, prisijungę bent prie antrinių viešojo nuotekų valymo įrenginių, nauji arba atnaujinti geriamojo vandens ruošimo pajėgumai – 2 688 m3/d, bei nauji arba atnaujinti nuotekų valymo pajėgumai – 2 813 GE, užtikrins sąlygas viešai teikiamų vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo ir tvarkymo paslaugų prieinamumo ir kokybės didinimui. Investicijų projektas „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumo didinimas Kaišiadorių rajone“ prisidės prie Kauno regiono plėtros plane numatytos problemos „Neužtikrinama socialinė gerovė ir tolygus užimtumas“ bei jos giluminės priežasties „Gyventojų lūkesčių neatliepiančios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos“ sprendimo, Investicinis projektas taip pat prisideda prie Kauno regiono plėtros plano pažangos priemonės „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumo didinimas“ (kodas LT022-02-04-01) veiklos „1. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumo didinimas Kaišiadorių rajono savivaldybėje“ įgyvendinimo, taip pat prie ES Bendrosios vandens direktyvos tikslų įgyvendinimo ir aplinkos teršimo nevalytomis nuotekomis mažinimo. Projektas atitinka ir neprieštarauja horizontaliesiems principams: darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą; lygių galimybių, nediskriminavimo (veiklose galės dalyvauti nepriklausomai nuo lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios (judėjimo, regos, klausos ir kt.) ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems (universalus dizainas, atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas) užtikrinimą ir dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymosi. Projekto įgyvendinimo metu nebus pažeistos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatos ir projektas neprieštaraus Chartijos nuostatoms pagal 2016 m. liepos 23 d. Europos Komisijos pranešimą – Rekomendacijų, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą (2016/C 269/01) (III priedas).