Šiuo jungtiniu projektu (toliau – JP) yra tiesiogiai įgyvendinamos 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-08-01 „Išsaugoti biologinę įvairovę“ (toliau - Pažangos priemonė) veiklos, kuriomis šalinama programoje nustatyta problemos priežastis 6.3., t. y. didėjanti invazinių rūšių atsiradimo ir paplitimo grėsmė ir žala, vangiai vykdomas jų plitimo ribojimas. Invazinės rūšys suardo vietinių ekosistemų pusiausvyrą ir kelia grėsmę saugomoms rūšims, buveinėms darydamos neigiamą poveikį „Natura 2000” teritorijoms ir ekosistemoms, todėl būtina imtis priemonių joms sunaikinti arba reguliuoti jų plitimą. Plintančios invazinės rūšys, pasižyminčios dauginimusi, prisitaikymu ir agresyvia konkurencija, suardo ekosistemų pusiausvyrą, nes invazinės rūšys: turi konkurencinį pranašumą prieš vietines rūšis. Naujoje aplinkoje jų neveikia plėšrūnai, parazitai ar ligos, kurie reguliavo jų populiaciją gimtojoje vietoje; gali drastiškai pakeisti fizinę ir cheminę aplinką. Pvz.: invaziniai augalai gali pakeisti miško paklotės struktūrą, dirvožemio sudėtį, maistinių medžiagų apykaitą ar vandens srautą, invazinės rūšys gali pakeisti maistinių medžiagų apykaitos ciklus dirvožemyje arba vandens telkiniuose, sukurdamos aplinką, kuri dar palankesnė kitoms invazijoms, užima vietinių rūšių buveines. Išnykstant vietinėms rūšims, nutrūksta ekologiniai ryšiai, kurie palaikė ekosistemos stabilumą ir sveikatą. Pvz.: invazinėms rūšims išstumiant vietines, prarandama biologinė įvairovė, įskaitant evoliucinę istoriją, svarbias funkcijas ir rūšių sąveikas. Tai mažina ekosistemos atsparumą klimato kaitai ar taršai. yra sutrikdomos mitybos grandinės. Kai invazinė rūšis paveikia vieną mitybos grandinės grandį, tai sukelia neigiamas pasekmes visoje ekosistemoje (pašalinus per daug elementų iš ekosistemos, visa struktūra žlunga). Problemos aktualumas patvirtinamas ir statistika, rodančia, kad iš 1 872 rūšių, kurios šiuo metu Europoje laikomos nykstančiomis, 354 rūšims išnykimo grėsmę kelia invazinės svetimos rūšys. Lietuvoje šiuo metu invazinėmis patvirtintos 35 rūšys, įtrauktos į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-433 „Dėl Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašo patvirtinimo ir 114 rūšių, įtrauktos į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą, nustatytą 2016 m. liepos 13 dieną patvirtintu Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2016/1141 . Be veiksmingų kontrolės priemonių, invazijos lygis ir jos keliama rizika biologinei įvairovei ir žmonių sveikatai toliau didės. Šis JP yra būtinas, siekiant vykdyti teisinius įsipareigojimus, kylančius iš Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1143/2014), ir siekiant ES Biologinės įvairovės išsaugojimo iki 2030 m. strategijos, paskelbtos 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos Komunikate Nr. COM/2020/380 final Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ tikslų, įskaitant įsipareigojimą iki 2030 m. suvaldyti įsitvirtinusias invazines svetimas rūšis 50 proc. JP poreikis susijęs su būtinybe pereiti nuo fragmentuoto invazinių rūšių valdymo prie sisteminio. JP veikla koncentruojama į invazinių rūšių valdymo, gausos reguliavimo ir naikinimo priemonių įgyvendinimą visoje Lietuvos teritorijoje, įskaitant „Natura 2000“ teritorijas. Pagal patvirtintą 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-08-01 „Išsaugoti biologinę įvairovę“ 1 veiklos „Gamtos ir biologinės įvairovės apsauga, žalioji infrastruktūra“ 1.7 poveiklės „Invazinių rūšių valdymo, gausos reguliavimo ir naikinimo priemonių įgyvendinimas“ ir 1.12 poveiklės „Invazinių rūšių valdymo, gausos reguliavimo ir naikinimo priemonių įgyvendinimas „Natura 2000“ teritorijose “ projektų finansavimo sąlygų aprašą (toliau – PFSA), JP bus skirtas konkrečiai šioms šešioms invazinėms rūšims: Sosnovskio barščiui (Heracleum sosnowskyi), Mantegacio barščiui (Heracleum mantegazzianum), bitinei sprigei (Impatiens glandulifera), didžiajai rykštenei (Solidago gigantea), kanadinei rykštenei (Solidago canadensis) ir ispaniniam arionui (Arion vulgaris). Naikinimo darbai bus vykdomi pagal parengtus ir suderintus invazinių rūšių gausos reguliavimo veiksmų planus (toliau - Veiksmų planas), parengtus vadovaujantis Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 352 „Dėl Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos aprašo, Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašo, Invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėties ir nuostatų, Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo programos patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas), ketverius metus iš eilės, po to vienerius metus bus atliekama Veiksmų planuose numatytų teritorijų prevencinė priežiūra. JP siekiami rodikliai: Teritorijos (ne „Natura 2000“), kurioms taikytos apsaugos ir atkūrimo priemonės (1540 hektarų). „Natura 2000“ teritorijų, kurioms taikomos apsaugos ir atkūrimo priemonės, plotas (65 hektarai). Įgyvendinant invazinių rūšių valdymo priemones ir užkertant kelią jų plitimui, bus tiesiogiai mažinama invazinių rūšių keliama grėsmė įsaugomoms rūšims ir ES svarbos buveinėms, sudaromos sąlygos atsikurti vietinėms rūšims. JP metu taip pat bus užtikrintas duomenų apie invazinių rūšių išplitimą, surinkimas ir atnaujinimas Biologinės įvairovės informacinės sistemos Invazinių rūšių modulyje (BĮIS INVA), kas užtikrina Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 įgyvendinimą.