Projektas įgyvendina 2021–2030 metų švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-01-03 „Užtikrinti visiems prieinamą šiuolaikinį ugdymo turinį" ir Nacionalinio pažangos plano tikslą Nr.3. ,,Didinti švietimo įtrauktį ir veiksmingumą, siekiant atitikties asmens ir visuomenės poreikiams" ir jo uždavinį Nr. 3.3. „Pritaikyti švietimo sistemą sklandžiai reemigravusių Lietuvos piliečių, lietuvių kilmės asmenų ir atvykusių užsieniečių integracijai bei gerinti sąlygas besimokančiųjų judumui". Projekto veiklomis bus prisidedama prie šių švietimo plėtros programoje įvardintos problemos ,,Iš užsienio atvykę asmenys dažnai susiduria su integracijos į Lietuvos švietimo sistemą problemomis” priežasčių sprendimo: (1) Naujai parengta lituanistinio švietimo integruotoji programa, skirta iš užsienio sugrįžusiems mokiniams, pradėta įgyvendinti nuo 2023 m., tačiau programai įgyvendinti reikalingos mokymosi priemonės nėra parengtos. (2) Nesukurta tinkama atvykusių mokinių lietuvių kalbos gebėjimų vertinimo sistema ir pasiekimų pripažinimo reglamentavimas. Lietuvos švietimo ir mokslo institucijų registro duomenimis pasaulyje veikia 298 neformaliojo lituanistinio švietimo mokyklos. Pagal Lituanistinio švietimo integruotą programą lituanistinėse mokyklose mokosi apie 6 tūkst. vaikų. Gyvenant užsienyje ilgesnį laiką, neretai būna sudėtinga išlaikyti lietuviškus kalbinius įgūdžius kitakalbėje aplinkoje, todėl labai svarbu užsienyje gyvenantiems lietuviams padėti išmokti, vartoti ir puoselėti lietuvių kalbą, saugant tautinį tapatumą, kad jie neprarastų ryšio su Lietuva ir turėtų galimybę sėkmingai (re)integruotis Lietuvoje, nepatiriant atskirties. Šiuo projektu bus sprendžiama problema (1) ,,Naujai parengta lituanistinio švietimo integruotoji programa, skirta iš užsienio sugrįžusiems mokiniams, pradėta įgyvendinti nuo 2023 m., tačiau programai įgyvendinti reikalingos mokymosi priemonės nėra parengtos”. 2021–2022 mokslo metais buvo organizuotas seminarų ciklas „Lituanistinio švietimo integruota programa: interaktyvaus mokymo turinio pristatymas, analizė, taikymas“, kuriame dalyvavo 113 lituanistinių mokyklų mokytojų. Paaiškėjo, kad tik 9 proc. lituanistinio švietimo įstaigų pasikliauja tik skaitmeninėmis mokymo priemonėmis Moodle aplinkoje. Išimtinai vadovėliais (skirtais Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloms) ir kitomis, ne skaitmeninėmis, mokymo priemonėmis naudojasi apie 18 proc. mokyklų, o apie 70 proc. taiko ir priemones Moodle, ir vadovėlius. Lituanistinio švietimo įstaigos nurodo, kad joms trūksta kompiuterių ir kitos technikos, lėšų skaitmeninėms priemonėms įsigyti, lituanistinio švietimo mokytojų ir mokinių kompetencijų naudotis skaitmeninėmis mokymo priemonėmis. Mokyklos šias problemas sprendžia spausdindamos tam ne visada pritaikytas skaitmenines mokymo priemones. Pripažįstamas lituanistinio švietimo vadovėlių ar kitų mokymo priemonių, parengtų sistemingai laikantis Lituanistinio švietimo integruotos programos, poreikis. Spausdintos mokymo priemonės galėtų būti taikomos kartu su skaitmeninėmis. Pažymėtina išliekamoji spausdintos mokymo priemonės vertė, galimybė perduoti ją kelioms lituanistinės mokyklos laidoms. Sprendžiant šią problemą numatoma sukurti metodines (mokymo) lietuvių kalbos ir socialinio ugdymo integruotas priemones, pritaikytas skirtingo amžiaus ir skirtingų kalbinių gebėjimų užsienyje gyvenantiems lietuviams popieriniu ir skaitmeniniu formatais, kurių dar nebuvo parengta pagal Integruotą lituanistinio švietimo programą bei surengti jų pristatymus (mokymus) mokytojams, dirbantiems užsienio lietuviškose mokyklose, gyvai ir nuotoliniu būdu. Įgyvendinant siekiamus tikslus numatoma atlikti projekto poveikio tyrimą ir ,,pamatuoti“ lituanistinio ugdymo kokybę projekto pradžioje ir jam besibaigiant. Kita problema(2), kurią ketinama spręsti projektu ,,Nesukurta tinkama atvykusių mokinių lietuvių kalbos gebėjimų vertinimo sistema ir pasiekimų pripažinimo reglamentavimas”. Neformaliojo lituanistinio švietimo mokyklas užsienyje lankančių mokinių šeimos nuolat išsako poreikį ir siekį gauti lituanistinio švietimo pasiekimus liudijantį pažymėjimą, nors Lietuvos valstybė ir sudarė galimybes ugdytis nuotoliniu būdu, tačiau šis poreikis patenkinamas tik iš dalies, nes stinga mokytojų pagalbos, lankstaus mokymosi grafiko sudarymo ir lituanistinio ugdymo sertifikavimo, nes ši sistema dar nebaigta kurti. Lietuvos valstybė siekia rūpintis pasaulyje išsibarsčiusiais lietuviais ir jų vaikais, kurių ugdymu rūpinasi ne tik gyvenamoji šalis, bet ir lituanistinės mokyklos, veikiančios įvairiose pasaulio šalyse. O taip pat sudaryti sąlygas šiems žmonėms, esant galimybėms sėkmingai, t. y. nepatiriant atskirties dėl lietuvių kalbos nemokėjimo (re)integruotis į bendrojo ugdymo mokyklas Lietuvoje ir gauti tęstinį formalųjį išsilavinimą. Svarbu sudaryti galimybę asmenims gyvenamoje užsienio šalyje laikyti lietuvių kalbos kaip užsienio kalbos egzaminą ir pasinaudoti šiuo pranašumu stojant į aukštąsias mokyklas, tai mažintų kalbinę atskirtį ir sudarytų galimybes geriau išmokti lietuvių kalbą. Šiuo tikslu numatoma plėtoti lietuvių kalbos lygio nustatymo testavimo sistemą, pagrįsta kalbos mokėjimo lygiais ir susietą su Lietuvoje veikiančia pasiekimų vertinimo sistema, planuojama baigti kurti lietuvių kalbos lygio nustatymo modelius, papildyti esamą užduočių banką naujais lietuvių kalbos lygių nustatymo testais, užtikrinti tinkamą tiesiogiai su testavimo sistemos kūrimų susijusių asmenų kvalifikaciją, jiems bus sudaryta galimybė dalyvauti aukščiausio lygio testuotojų konferencijose (pvz., EALTA), kituose su kalbų testavimu susijusiuose vizituose. Be to, projekto metu bus surengti vertintojų mokymai, taip siekiant kokybiškesnio pasiekimų vertinimo ir sertifikavimo ir surengti konferenciją lituanistinio švietimo vykdytojams (mokytojams ir kitiems švietimo sistemos darbuotojams), kurioje bus pristatoma testavimo sistema, aptariami dalyvavimo testavime turinio ir organizaciniai aspektai. Sukurtomis mokymo priemonėmis ir patobulintomis testavimo sistemos galimybėmis galės pasinaudoti ne tik iš emigracijos užsienyje sugrįžtantys asmenys, bet ir į Lietuvą atvykę gyventi užsieniečiai. Taip projektui bus sukurta ir papildoma vertė. Pažymima, kad projekto veiklos nėra ir nebus finansuojamos kitų priemonių lėšomis, o siekiant išvengti dvigubo finansavimo rizikos, esant skirtingomis priemonėmis finansuojamų veiklų papildomumui, veiklų išlaidos bus atskirtos.