Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. pradedamos diegti atnaujintos bendrosios ugdymo turinio programos (nuo 2022-09-01 startavo Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa, Lietuvių kalbos pagal kalbos mokėjimo lygius (A1–B2) bendroji programa ir Lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros bendroji programa). Atsirado būtinybė užtikrinti tinkamą mokytojų pasirengimą atnaujintam ugdymo turiniui įgyvendinti. 2022 metais atliktas tyrimas „Mokyklų pasirengimo diegti atnaujintas pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas veiklos tyrimas“ (https://www.nsa.smm.lt/wp-content/uploads/2022/06/Tyrimo-ataskaita-2022-06-10.pdf) atskleidė veiklos kryptis, kurios sustiprintų mokytojų pasirengimą įgyvendinti pokyčius. Jos visos nukreiptos į mokytojų kompetenciją vykdyti formuojamojo ir apibendrinamojo vertinimo procedūras. Pagal ,,Geros mokyklos koncepciją”, pagrindiniai ir pageidaujami mokyklos veiklos rezultatai – mokinių asmenybės branda, individualias galimybes atitinkantys ugdymo(si) pasiekimai ir nuolatinė ugdymo(si) pažanga. 1. Projektu sprendžiama problema: Trūksta mokinių poreikius atliepiančio šiuolaikinio ugdymo ir jų pasiekimų bei pažangos vertinimo. Atnaujinus ugdymo turinio bendrąsias programas, vienas svarbiausių veiksnių, kurie užtikrintų kompetencijomis grįsto ugdymo įgyvendinimo efektyvumą, yra formuojamasis ir apibendrinamasis mokinių pasiekimų vertinimas. Formuojamojo vertinimo tikslas - sumažinti skirtumą tarp mokinio dabartinių galių ir būsimų siekinių. Todėl labai svarbu, kad diegiant šio vertinimo principus būtų sudarytos sąlygos nustatyti mokinio mokymosi / pasiekimų lygį, naudojant savęs įsivertinimą, formuluoti mokymosi tikslus ir pasirinkti tinkamą mokymosi strategiją, suteikti efektyvią pagalbą ir nustatyti kokią pažangą mokinys padarė. Įgyvendinant suplanuotas projekte veiklas numatoma spręsti šias egzistuojančias problemos priežastis: siekiama susieti mokinių pasiekimų formuojamojo ir apibendrinamojo vertinimo geriausias praktikas, užtikrinti dermę tarp formuojamojo ir apibendrinamojo vertinimo elementų, išbandyti moderniausius vertinimo įrankius, su dirbtinio intelekto, holistinio vertinimo elementais ir per praktinę veiklą įgyvendinti formuojamojo ir apibendrinamojo vertinimo principus į ugdymo procesą. Formuojamasis vertinimas turi tapti integralia ugdymo proceso dalimi, kurioje ir mokytojas, ir mokinys gauna savalaikį, tikslų, ugdomųjų veiklų pobūdį atitinkantį ir efektyvų grįžtamąjį ryšį apie savo veiklos kokybę. Tiek formuojamojo, tiek apibendrinamojo vertinimo procesas turi būti nukreiptas į mokinio pažangos užtikrinimą, turi padėti mokytis, leisti pripažinti ir sertifikuoti rezultatus, valdyti ugdymo proceso kokybę. Tinkamai įgyvendinamas apibendrinamasis vertinimas turi būti prasmingas, atitikti Bendrosiose programose suformuluotus tikslus, remtis kriterijais ir pasiekimų lygių aprašais, tikrinti mokinių mokymosi pažangą skirtingais vertinimo įrankiais, vadovautis aiškia vertinimo skale. Apibendrinamojo vertinimo procesas turi nustatytus kokybės kriterijus, grįstus statistinių procedūrų taikymu. Pagrindiniai projekto taikinai – inovatyvių formuojamojo vertinimo įrankių praktinis išbandymas ugdymo procese, kokybės parametrų diegimas į apibendrinamojo vertinimo procedūras ir tarptautinis bendradarbiavimas kuriant užduočių išteklius, grįstus testavimo teorijos metodologija. Svarbus dėmesys bus skirtas formuojamojo ir apibendrinamojo vertinimo dermės užtikrinimui, apibendrinamojo vertinimo panaudojimo formuojamojo vertinimo tikslais plėtojimui ir formuojamojo vertinimo, kuris yra esminis mokinių pasiekimų gerinimo veikinys, tobulinimui. Tokiu būdu bus prisidedama kuriant pagalbos mokytojui diegiant atnaujintą ugdymo turinį, sistemą. Laukiamas pokytis išsprendus identifikuotas problemas, paskatinusias projekto įgyvendinimą: mokytojų kompetencijų plėtra atnaujinto ugdymo turinio įgyvendinimo klausimais ir gebėjimas teikti efektyvų grįžtamąjį ryšį mokiniams apie jų mokymosi rezultatus; Planuojamas įgyvendinti projektas paveiks ir žemiau nurodytas problemas bei jų priežastis. II problema – atnaujinus ugdymo programas neefektyvi mokytis padedančio pasiekimų ir pažangos vertinimo sistema. Įgyvendinant suplanuotas projekte veiklas numatoma spręsti šias egzistuojančias problemos priežastis: Siekiant stiprinti mokytis padedančio pasiekimų ir pažangos vertinimą diegiant atnaujintas ugdymo programas, telkiant pagalbą mokytojui, tobulinti užduočių rengimo ir jų atlikčių vertinimo kompetencijas, planuojamas dviejų metų ciklo išorinio mokinių pasiekimų vertinimo vidurinio ugdymo užduočių ir vertinimo instrukcijų parengimas. Iki šiol valstybinių brandos egzaminų užduotys parengiamos per nepilnai vienerius metus, įskaitant ir pirkimo procedūras. Tam, kad užduotys būtų patikimos ir validžios, jos turi būti išbandomos. Tačiau šių procedūrų per tokį trumpą laiką neįmanoma atlikti, t. y. išbandyti užduočių, jų įvertinti, koreguoti po išbandymo ir parengti galutinius variantus testavimui. Norint išoriniam vertinimui taikyti moderniosios testų teorijos principus, kurie leistų gauti tikslesnius matavimų rezultatus, reikalingas bent vienas užduočių rengimo ir išbandymo ciklas. Perėjus prie 2 metų ciklo, galėtų būti pradėtas kaupti užduočių bankas ir rengėjai, esant poreikiui nesunkiai galėtų koreguoti, keisti užduotis, naudodamiesi sukauptais metaduomenimis po išbandymų. Šiuo metu to padaryti nėra galimybės. III problema Nepakankamas tarptautinis bendradarbiavimas rengiant mokinių pasiekimų patikrinimo ir vertinimo kriterijus Įgyvendinant suplanuotas projekte veiklas numatoma spręsti šias egzistuojančias problemos priežastis: Tarptautinių praktikų ir metodikų pažinimą, prieigą prie užsienio šalių mokinių pasiekimų patikrinimų užduočių bankų ir vertinimo kriterijų duomenų siekiama užsitikrinti per dalyvavimą Tarptautinės užduočių bibliotekos kūrimo konsorciume. Nacionalinis koordinatorius - Priežiūros komiteto narys šioje veikloje bus atsakingas už šių konsorciume sričių koordinavimą: šalių narių poreikių suderinimą dėl užduočių klasifikavimo pagal tarptautinius ir nacionalinius standartus metodologijos sampratos; užduočių ir jų rinkinių su metaduomenimis kalibravimo proceso įgyvendinimo užtikrinimą (tematika, veiklos sritis, vertinamos gebėjimų grupės, statistiniai parametrai, tikslinė grupė pagal amžių, kuriai skiriamos užduotys, vertinimo tikslai, kurie pasiekiami naudojant šią užduotį, jos naudojimo metrika (šalis, dažnis ir kt.)), kurie adaptuoti ir išversti į lietuvių bei kitų programos dalyvių kalbas, autorinių teisių naudojimo principų nustatymas), užduočių klasifikavimo, saugojimo ir dalinimosi informacinės platformos funkcionalumo testavimo organizavimą, tarptautinės užduočių bibliotekos tikslinių vartotojų grupių poreikių analizę; nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų užduočių klasifikavimo bei metamodelių principų TUB suderinimą; užduočių darbo grupių koordinatoriams formavimą, stebėseną. Aukščiau įvardintos problemos ir planuojamas jų sprendimas iš esmės atitinka strateginiuose dokumentuose įvardintas švietimo problemas, jų priežastis ir priemones priežasčių šalinimui. Projektu prisidedama prie 2021-2030 m. Nacionalinio pažangos plano 3.1 uždavinio ,,Pagerinti ugdymosi rezultatus ir sumažinti jų atotrūkį” įgyvendinimo. Projektas atitinka 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę 12-003-03-01-03 „Užtikrinti visiems prieinamą šiuolaikinį ugdymo turinį“, parengtas vadovaujantis 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021– 2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“. Projektas skirtas spręsti problemas, kurios detalizuotos ir aprašytos pažangos priemonėje 12-003-03-01-03 „Užtikrinti visiems prieinamą šiuolaikinį ugdymo turinį“: netolygi ugdymo kokybė ir fragmentuota jos užtikrinimo sistema turi neigiamą įtaką mokinių ugdymosi rezultatams, trūksta mokinių poreikius atliepiančio šiuolaikinio ugdymo ir jų pasiekimų bei pažangos vertinimo (ŠPP Nr. 1.1.). Projekto veiklomis bus siekiama pažangos priemonėje nustatytų rodiklių.