DUK
Atmintinę galima rasti ČIA.
Santrauka skelbiama ČIA.
Įprastai su PĮP pateikiami komerciniai pasiūlymai, todėl galutinis rinkos kainos įvertinimas bus atliekamas paskesnės pirkimo patikros metu projekto vykdytojui pateikus pasirašytą pirkimo sutartį.
Agentūra PĮP vertinimo metu laikosi vertinimo terminų, nustatytų PAFT. Šis terminas gali būti pratęstas tik PAFT nustatytais atvejais.
Projekto vykdytojai, įgyvendindami projektą turėtų siekti vykdant pirkimus pasirinkti tą tiekėją, kuris siūlo identišką produktą už geriausią kainą toje pačioje rinkoje (pvz., ES), atsižvelgiant į prekės kilmės šalį.
Jeigu bus pasirašyta sutartis su tiekėju iš ES, neturėtų būti atsižvelgiama į trečiųjų šalių rinkos kainas.
Projekto vykdytojai turės pateikti pasirašytą deklaraciją bei pirkimo sutartį su visais priedais (technine specifikacija ir kt.). Kilus klausimams dėl sutarties (pvz., kainodaros) agentūra kreipsis dėl paaiškinimų pateikimo.
Agentūros bendradarbiauja ir keičiasi praktika. Praktika bus suderinta ir reikalavimai bus aiškinami vienodai.
Ne, projekto vykdytojas neprivalo pirkti iš to tiekėjo, kurio komercinį pasiūlymą pateikė vertinimo metu.
Pirkimo paskesnės patikros metu bus vertinama, ar nėra pakeistas PĮP įvertintas objektas, jo parametrai, techninė specifikacija.
Administruojančios agentūros neplanuoja naudoti BVPŽ kodų.
Pirkimas turi atitikti sąžiningos rinkos taisykles, t. y. tiekėjas pateikė ekonomiškai naudingiausią komercinį pasiūlymą, pagal kurį pirkimo objekto kaina visiškai atitinka rinkos kainą, pirkimo objektas atitinka NPO poreikius. Rinkos kaina reikalavimas yra keliamas siekiant užtikrinti lėšų naudojimo racionalumą ir ekonomiškumą.
Siekiant pagrįsti rangos darbų pirkimo atitikimą rinkos kainai, reikėtų pateikti techninio projekto ekspertizės aktą, o jeigu jis neprivalomas – atestuotų sąmatininkų sąmatas, naudojant statybos darbų įkainių katalogus pagal UAB „Sistela“ kainyną.
Pagal PAFT 7 priedo 17 p. NPO pirkimo sutarties vertės atitiktis rinkos kainoms ir interesų konflikto nebuvimas vertinami pagal Neperkančiųjų organizacijų vykdomų pirkimų vertinimo gaires, kurioms pritarė darbo grupė (pridedama Gairių santraukos nuoroda https://esinvesticijos.lt/dokumentai/neperkanciuju-organizaciju-pirkimu-interesu-konflikto-ir-kainu-pagristumo-vertinimo-gairiu-santrauka).
Rinkos kaina, taip pat ir specifinės įrangos atveju, susiformuoja rinkoje laisvos konkurencijos sąlygomis. Projekto vykdytojas turėtų tokiu atveju atlikti rinkos tyrimą ir įsitikinti, ar nepermoka už specifinę įrangą.
Projekto vykdytojas gali pasitikrinti rinkos kainą atliekant rinkos tyrimą, t.y. už kokią kainą tiekėjai gali pasiūlyti pirkimo objektą. Agentūra vertins kainos pagrįstumą pagal NPO pirkimų kainų pagrįstumo vertinimo gaires (pridedama Gairių santraukos nuoroda https://esinvesticijos.lt/dokumentai/neperkanciuju-organizaciju-pirkimu-interesu-konflikto-ir-kainu-pagristumo-vertinimo-gairiu-santrauka).
Projekto vykdytojas teikia pirkimo sutartį su visais priedais (tame tarpe ir technine specifikacija, kuri turėtų būti pirkimo sutarties dalis) ir NPO interesų konflikto nebuvimo deklaraciją. Jei agentūrai kiltų klausimų, ji turi teisę paprašyti papildomų paaiškinimų. Rekomenduojame pirkimo vykdymo metu surinktus dokumentus, jeigu tokie yra, (kaip pvz. kelių tiekėjų komercinius pasiūlymus) turėti ir, kilus klausimams, pateikti agentūrai, kadangi tai palengvintų/paspartintų pirkimo tikrinimo procesą.
Projekto vykdytojas teikia pirkimo sutartį su visais priedais ir NPO interesų konflikto nebuvimo deklaraciją bei turi teisę pateikti bet kokius papildomus pagrindžiančius dokumentus dėl rinkos kainos. Projekto vykdytojas tokiu atveju turėtų išsirinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, t.y. mažiausios kainos.
Projekto vykdytojas yra atsakingas, kad pirkimo objekto kaina atitiktų rinkos kainą, o pirkimo objektas atitiktų NPO poreikius. Projekto išlaidos negali padidinti projekto sąnaudų, proporcingai nesukuriant pridėtinės vertės. Agentūra, gavusi pasirašytą pirkimo sutartį, atlieka pirkimo sutarties patikrinimą.
Projekto įgyvendinimo plano vertinimo metu agentūra atlieka išlaidų tinkamumo patikrinimą, bet pirkimo sutarties įvertinimas bus atliekamas projekto įgyvendinimo metu pateikus pasirašytą pirkimų sutartį ir deklaraciją.
Jeigu bus pasirašyta sutartis su tiekėju iš ES, neturėtų būti atsižvelgiama į trečiųjų šalių rinkos kainas.
Taip, galima naudoti, tačiau kiekvienu atveju bus atsižvelgta į galimus rinkos pokyčius.
Bendradarbiavimas su rinkos tiekėjais, siekiant išsiaiškinti už kokią kainą gali būti perkamas pirkimo objektas rinkoje. Rinkos tyrimas gali būti atliekamas, siekiant išsiaiškinti rinkos kainą ir kokį objektą tiekėjai gali pasiūlyti, tačiau reikalavimai rinkos tyrimui nekeliami, nes jis neprivalomas.
Rinkos tyrimas gali būti atliekamas, siekiant išsiaiškinti rinkos kainą ir kokį objektą tiekėjai gali pasiūlyti, tačiau reikalavimai rinkos tyrimui nekeliami, nes jis neprivalomas.
Siekiant pagrįsti rangos darbų pirkimo atitikimą rinkos kainai, reikėtų pateikti techninio projekto ekspertizės aktą, o jeigu jis neprivalomas - atestuotų sąmatininkų sąmatas, naudojant statybos darbų įkainių katalogus pagal UAB „Sistela“ kainyną.
Remiantis PAFT 7 priedo 17 p., NPO pirkimo sutarties vertės atitiktis rinkos kainoms ir interesų konflikto nebuvimas bus vertinami pagal Neperkančiųjų organizacijų vykdomų pirkimų vertinimo gaires, kurioms pritarė darbo grupė. Jeigu bus pasirašyta sutartis su tiekėju iš ES, neturėtų būti atsižvelgiama į trečiųjų šalių rinkos kainas. Agentūra vertins to objekto specifikacijas, kurios bus pateiktos pirkimo sutartyje.
Pagal PAFT 7 priedo 7 p. įsigyjamų prekių, paslaugų ar darbų kaina turi atitikti rinkos kainą.
Remiantis PAFT 7 priedo 17 p., NPO pirkimo sutarties vertės atitiktis rinkos kainoms ir interesų konflikto nebuvimas bus vertinami pagal Neperkančiųjų organizacijų vykdomų pirkimų vertinimo gaires, kurioms pritarė darbo grupė. Jeigu bus pasirašyta sutartis su tiekėju iš ES, neturėtų būti atsižvelgiama į trečiųjų šalių rinkos kainas. Agentūra vertins to objekto specifikacijas, kurios bus pateiktos pirkimo sutartyje.
Savaime tai nėra pažeidimas, tačiau sprendimas pirkimo objektą įsigyti būtent iš šio tiekėjo kelia abejonių, ar pirkimas atitinka sąžiningos rinkos taisykles, t. y. ar tiekėjas pateikė ekonomiškai naudingiausią komercinį pasiūlymą, pagal kurį pirkimo objekto kaina visiškai atitinka rinkos kainą, ar pirkimo objektas atitinka NPO poreikius ir ar nėra kitų duomenų, kurie leistų daryti prielaidą, kad tiekėjas ar jo interesus atstovaujantis asmuo padarė kokio nors pobūdžio įtaką NPO interesus atstovaujančio asmens sprendimams. Kiekvienu atveju vertinimas atliekamas individualiai, atsižvelgiant į kompleksinių aplinkybių visumą ir ryšius konkretaus pirkimo vykdymo metu.
Agentūra visas šio atvejo aplinkybes vertintų individualiai, kartu įvertinant, ar sprendimas pirkimo objektą įsigyti būtent iš šio tiekėjo atitinka sąžiningos rinkos taisykles, t. y. tiekėjas pateikė ekonomiškai naudingiausią komercinį pasiūlymą, pagal kurį pirkimo objekto kaina visiškai atitinka rinkos kainą, pirkimo objektas atitinka NPO poreikius bei nėra kitų duomenų, kurie leistų daryti prielaidą, kad tiekėjas ar jo interesus atstovaujantis asmuo padarė kokio nors pobūdžio įtaką NPO interesus atstovaujančio asmens sprendimams. Toks ryšys privalo būti deklaruojamas NPO interesų konflikto deklaracijoje.
Agentūra visas šio atvejo aplinkybes vertintų individualiai, kartu įvertinant, ar sprendimas pirkimo objektą įsigyti būtent iš šio tiekėjo atitinka sąžiningos rinkos taisykles, t. y. tiekėjas pateikė ekonomiškai naudingiausią komercinį pasiūlymą, pagal kurį pirkimo objekto kaina visiškai atitinka rinkos kainą, pirkimo objektas atitinka NPO poreikius bei nėra kitų duomenų, kurie leistų daryti prielaidą, kad tiekėjas ar jo interesus atstovaujantis asmuo padarė kokio nors pobūdžio įtaką NPO interesus atstovaujančio asmens sprendimams. Toks ryšys privalo būti deklaruojamas NPO interesų konflikto deklaracijoje.
NPO atstovai, pagal PAFT 7 priedo 8 p. negali turėti privačių interesų, kurie galėtų kelti abejonių dėl jų nešališkumo ir objektyvumo atliekant pirkimus.
Sąvokos „artimi asmenys“, „emocinis gyvenimas“ nesuponuoja būtinybės nustatyti artimų asmenų emocinį ryšį, kad asmens nešališkumui kiltų pavojus dėl su artimais asmenimis susijusių priežasčių. Artimi asmenys interesų konflikto pažeidimo aspektu turėtų apimti sutuoktinį, (įskaitant partnerį, su kuriuo asmuo yra sudaręs (ne)registruotą nesantuokinę partnerystę), sugyventinį, vaikus (įvaikius), tėvus (įtėvius), brolius (įbrolius), seseris (įseseres) senelius ir vaikaičius – jų sutuoktinius, sugyventinius ar partnerius, su kuriais asmenys yra sudarę (ne)registruotą nesantuokinę partnerystę. Interesų konfliktas gali apimti visas galimas situacijas, kurios daro įtaką pirkimų procese dalyvaujančio asmens sprendimams dėl to, kad jam konkretus interesas yra naudingas asmeniškai ir (arba) dėl kitų asmeninių priežasčių, nesusijusių su finansiniais, ekonominiais interesais.
Sprendimas pirkimo objektą įsigyti būtent iš šio tiekėjo turi atitikti sąžiningos rinkos taisykles, t. y. tiekėjas pateikė ekonomiškai naudingiausią komercinį pasiūlymą, pagal kurį pirkimo objekto kaina visiškai atitinka rinkos kainą, pirkimo objektas atitinka NPO poreikius bei nėra kitų duomenų, kurie leistų daryti prielaidą, kad tiekėjas ar jo interesus atstovaujantis asmuo padarė kokio nors pobūdžio įtaką NPO interesus atstovaujančio asmens sprendimams. Pažymėtina, kad jei dar prieš nusišalinant vadovas žino, kad būtent iš jo įmonės bus perkama, tai kelia abejonių, ar sprendimą priimantis asmuo tikrai veikia savarankiškai ir neįtakojamas nusišalinusio asmens.
Savaime tai nėra pažeidimas, tačiau sprendimas pirkimo objektą įsigyti būtent iš šio tiekėjo turi atitikti sąžiningos rinkos taisykles, t. y. tiekėjas pateikė ekonomiškai naudingiausią komercinį pasiūlymą, pagal kurį pirkimo objekto kaina visiškai atitinka rinkos kainą, pirkimo objektas atitinka NPO poreikius bei nėra kitų duomenų, kurie leistų daryti prielaidą, kad tiekėjas ar jo interesus atstovaujantis asmuo padarė kokio nors pobūdžio įtaką NPO interesus atstovaujančio asmens sprendimams.
Kiekvienas atvejis bus vertinamas individualiai, atsižvelgiant į aplinkybes. Sprendimas pirkimo objektą įsigyti būtent iš šio tiekėjo turi atitikti sąžiningos rinkos taisykles, t. y. tiekėjas pateikė ekonomiškai naudingiausią komercinį pasiūlymą, pagal kurį pirkimo objekto kaina visiškai atitinka rinkos kainą, pirkimo objektas atitinka NPO poreikius bei nėra kitų duomenų, kurie leistų daryti prielaidą, kad tiekėjas ar jo interesus atstovaujantis asmuo padarė kokio nors pobūdžio įtaką NPO interesus atstovaujančio asmens sprendimams.
Kiekvienas atvejis bus vertinamas individualiai, atsižvelgiant į aplinkybes. Sprendimas pirkimo objektą įsigyti būtent iš šio tiekėjo turi atitikti sąžiningos rinkos taisykles, t. y. tiekėjas pateikė ekonomiškai naudingiausią komercinį pasiūlymą, pagal kurį pirkimo objekto kaina visiškai atitinka rinkos kainą, pirkimo objektas atitinka NPO poreikius bei nėra kitų duomenų, kurie leistų daryti prielaidą, kad tiekėjas ar jo interesus atstovaujantis asmuo padarė kokio nors pobūdžio įtaką NPO interesus atstovaujančio asmens sprendimams
Taip, turi būti išlaikytas visą pirkimų sutarties galiojimo ir įgyvendinimo laikotarpiu. Pagal PAFT 7 priedo 8 p. NPO privalo užtikrinti, kad vykdant NPO pirkimus būtų išvengta interesų konfliktų.
Kai NPO interesus atstovaujantis asmuo yra susijęs su konkrečia politine partija ar organizacija, o tiekėjo interesus atstovaujantis asmuo – su ta pačia partija, gali kilti interesų konflikto pavojus, tačiau kiekvienas atvejis bus vertinamas individualiai, atsižvelgiant į aplinkybes.
Artimų asmeninių ryšių sąrašas, nurodytas Interesų konflikto nebuvo deklaracijoje, yra baigtinis, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad interesų konfliktą gali sukelti ne tik asmeniniai ryšiai, bet ir kiti ryšiai (emocinis gyvenimas, politiniai ryšiai, finansiniai ir (ar) ekonominiai interesai ir kiti asmeniniai interesai). Interesų konfliktas gali apimti visas galimas situacijas, kurios daro įtaką pirkimų procese dalyvaujančio asmens sprendimams dėl to, kad jam konkretus interesas yra naudingas asmeniškai ir (arba) dėl kitų asmeninių priežasčių, nesusijusių su finansiniais, ekonominiais interesais.
Kiekvienas atvejis bus vertinamas individualiai, atsižvelgiant į aplinkybes. Sprendimas pirkimo objektą įsigyti būtent iš šio tiekėjo turi atitikti sąžiningos rinkos taisykles, t. y. tiekėjas pateikė ekonomiškai naudingiausią komercinį pasiūlymą, pagal kurį pirkimo objekto kaina visiškai atitinka rinkos kainą, pirkimo objektas atitinka NPO poreikius bei nėra kitų duomenų, kurie leistų daryti prielaidą, kad tiekėjas ar jo interesus atstovaujantis asmuo padarė kokio nors pobūdžio įtaką NPO interesus atstovaujančio asmens sprendimams.
Tokiu atveju reikėtų nurodyti pareigas įmonėje.
Interesų konflikto nebuvimo deklaracijos pildymo instrukcijos atskiro dokumento nėra. Pačioje deklaracijos formoje yra nurodyta, kokius duomenis kuriuose laukeliuose, pagal formoje pateiktus paaiškinimus, reikia užpildyti.
Jeigu projektą prižiūrinčios įmonės darbuotojas dalyvauja pirkimo procese, tuomet taip. Primename, kad deklaracijas turi pateikti NPO vadovas, asmenys, inicijuojantys, vykdantys pirkimus, atliekantys pirkimų priežiūrą ir (ar) kontrolę (kai taikoma), vykdantys pirkimo sutartis ar atsakingi už jų vykdymo priežiūrą.
Ekspertas, kuris turi specifinių ar kitų reikalingų žinių ir gali įtakoti sprendimą sudaryti sutartį.
Pagal šiuo metu galiojančią NPO pirkimų tvarką (PAFT 7 priedą), deklaraciją turi pildyti tik NPO (projekto vykdytojo) atstovai. Jeigu ankstesnės pirkimų sutartys buvo sudarytos rinkos sąlygomis, tai ankstesnė komercinė patirtis su tuo pačiu tiekėju neturėtų lemti interesų konflikto buvimą.
PAFT 7 priedo pakeitimai nuo 2026-01-01 galioja visiems NPO pirkimams. Atkreipiame dėmesį, kad interesų konflikto nebuvimo deklaracija pildoma 1 kartą visam projektui, nebent projekto įgyvendinimo metu pasikeičia kokios nors sąlygos ir/ar paaiškėja naujos aplinkybės.
Tokiu atveju pildomi duomenys žinomi deklaracijos pildymo metu. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms deklaracija turėtų būti atnaujinama.
Sąrašas asmenų, kurie turi pateikti interesų nebuvimo deklaraciją nurodomas PAFT 7 priedo 8 punkte: Interesų konfliktams priskiriami atvejai, kai NPO vadovas, asmenys, inicijuojantys, vykdantys pirkimus, atliekantys pirkimų priežiūrą ir (ar) kontrolę (kai taikoma), vykdantys pirkimo sutartis ar atsakingi už jų vykdymo priežiūrą, atliekant pirkimą gautiems pasiūlymams vertinti pasitelkiami ekspertai turi tiesioginį ar netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokį asmeninį suinteresuotumą, galintį pakenkti jų nešališkumui ir nepriklausomumui pasirengimo pirkimui, pirkimo metu. Viešai skelbiamoje deklaracijos formoje https://esinvesticijos.lt/dokumentai/interesu-konflikto-nebuvimo-deklaracija yra nurodomi deklaraciją pasirašantys ir tvirtinantys asmenys.
Taip, nauja NPO tvarka taikoma visiems NPO pirkimams. Atkreipiame dėmesį, kad interesų konflikto nebuvimo deklaracija pildoma 1 kartą visam projektui, nebent projekto įgyvendinimo metu pasikeičia kokios nors sąlygos ir/ar paaiškėja naujos aplinkybės.
Iki 20 000 Eur be PVM gali būti sudaroma NPO pirkimo žodinė sutartis. NPO pirkimo sutartis, kurios vertė lygi arba viršija 20 000 Eur be PVM, turi būti sudaroma raštu.
NPO pirkimo sutartis, kurios bendra vertė lygi arba viršija 20 000 Eur be PVM, turi būti sudaroma raštu.
Iki 20 000 Eur be PVM gali būti sudaroma žodinė sutartis.
Taip, niekas nesikeičia. Pirkimų patikra neatliekama dėl tų projekto išlaidų, kurios apmokamos supaprastintai, išskyrus atvejus, kai kyla įtarimas, kad projekto išlaidos, kurios apmokėtos supaprastintai, patirtos nesilaikant VPĮ, PĮ ir Pirkimų taisyklėse nustatytų reikalavimų.
Pirkimų patikra neatliekama dėl tų projekto išlaidų, kurios apmokamos supaprastintai, išskyrus atvejus, kai kyla įtarimas, kad projekto išlaidos, kurios apmokėtos supaprastintai, patirtos nesilaikant VPĮ, PĮ ir Pirkimų taisyklėse nustatytų reikalavimų.
Taip, pagal iki 2026-01-01 galiojusią tvarką.
Pirkimų taisyklės (PAFT 7 priedas) buvo pakeistos ir įsigaliojo nuo 2026-01-01. Teikiame nuorodą į aktualią redakciją: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/fd3d3843f26111ecbfe9c72e552dd5bd/asr. Atkreipiame dėmesį, kad Pirkimų taisykles (PAFT 7 priedą) rasite skiltyje „Priedai“ -> „PAFT 7 priedas Pirkimų taisyklės“
Pagal PAFT 7 priedo 4 p. NPO pirkimams, išskyrus žodžiu vykdomus pirkimus, taikomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarime Nr. 1133 „Dėl Žaliųjų pirkimų tikslų nustatymo ir įgyvendinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakyme Nr. D1-508 „Dėl Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo“, vykdant žaliuosius pirkimus, nustatyti reikalavimai, t.y. žaliųjų pirkimų reikalavimai taikomi tik raštu atliktiems pirkimams.
Perkant be interesų konfliktų ir užtikrinant rinkos kainą.
Gairių santrauka pateikta čia: https://esinvesticijos.lt/dokumentai/neperkanciuju-organizaciju-pirkimu-interesu-konflikto-ir-kainu-pagristumo-vertinimo-gairiu-santrauka.
Buvo sumažinta administracinė našta projektų vykdytojams, kadangi nebereikia organizuoti konkursų ir rengti pirkimo sąlygų. Galima pirkti iš pasirinkto tiekėjo tiesiogiai.
Iki 2026-01-01 sudarytos ir pateiktos sutartys vertinamos pagal tuo metu galiojusią tvarką, įskaitant ir kainos atitiktį rinkos sąlygoms.
Projekto įgyvendinimo plano vertinimo metu agentūra atlieka išlaidų tinkamumo patikrinimą, bet pirkimo sutarties įvertinimas bus atliekamas projekto įgyvendinimo metu pateikus pasirašytą pirkimo sutartį ir deklaraciją.
Pirkimų sumos nesisumuoja, pirkimo verčių pagal naują NPO tvarką (PAFT 7 priedą) skaičiuoti nereikia.
NPO yra asmuo, neatitinkantis VPĮ 2 str. 25 d. perkančiosios organizacijos sąvokos. Viešųjų pirkimų tarnyba yra paskelbusi papildomus paaiškinimus: https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/360010252680-Ar-mes-esame-perkan%C4%8Dioji-organizacija.
Bus taikoma ankstesnė PAFT (7 priedo) tvarka, galiojusi iki 2026-01-01.
Ne, pirkimui taikomi reikalavimai, galioję iki 2026-01-01.
Taip, pagal ankstesnio (galiojusio iki 2026-01-01) PAFT 7 priedo reikalavimus.
Taip, nereikės, nes pirkimo būdo „konkurso“ nebelieka ir pirkimo sąlygų derinti nereikia.
Kadangi 2025 m. paskelbtas pirkimas buvo nutrauktas ir sutartis nesudaryta, 2026 m. organizuojamas pirkimas laikomas nauju. Todėl jam taikoma nuo 2026 m. sausio 1 d. galiojanti NPO pirkimų tvarka, ir pirkimas gali būti vykdomas iš vieno tiekėjo, užtikrinant rinkos kainos atitikimą ir interesų konflikto nebuvimą.
Atskirų pirkimų sumos nesisumuoja, pirkimo verčių pagal naują NPO tvarką (PAFT 7 priedą) skaičiuoti nereikia.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. galioja NPO nauja pirkimų tvarka, pagal kurią visi NPO pirkimai gali būti vykdomi iš vieno tiekėjo, užtikrinant rinkos kainos atitikimą ir interesų konflikto nebuvimą.
Įvykdžius NPO pirkimą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai sudaroma pirkimo sutartis, projekto vykdytojas turi pateikti administruojančiajai institucijai informaciją apie sudarytą pirkimo sutartį kartu su visais sutarties priedais ir Interesų konflikto nebuvimo deklaraciją.
Taip, pateikiama pirkimo sutartis su visais priedais ir Interesų konflikto nebuvimo deklaracija. Papildomi dokumentai (pvz., rinkos tyrimas, komerciniai pasiūlymai) gali būti pateikiami, jei jais buvo remtasi priimant sprendimą, tačiau tai nėra privaloma.
Tokio reikalavimo Pirkimo taisyklėse (PAFT 7 priede) nėra, tačiau jei komerciniai pasiūlymai buvo gauti, juos galite pateikti kartu su pirkimo sutartimi.
Pirkimų sąrašas teikiamas visiems projekte numatytiems pirkimams, nepriklausomai nuo planuojamų pirkimų vertės ir kokiu būdu bus vykdomi pirkimai (žodiniu ar raštu).
Taip, nuo 2026-01-01 konkursinių procedūrų vykdymas panaikintas. Pagal PAFT privaloma pateikti pirkimo sutartį ir NPO privačių interesų nebuvimo deklaraciją.
Reikės tikrosios sąskaitos faktūros.
Reikalinga pateikti interesų nebuvimo deklaraciją ir žodinę sutartį.
Jeigu sudaroma žodinė sutartis, pateikiamuose su pirkimu susijusiuose dokumentuose turi būti nurodyta esminė pirkimo patikrai atlikti reikiama informacija (detalus pirkimo objektas ir jo aprašymas, kaina, kiekis (jei taikytina), prekių pristatymo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo terminai ir kita reikšminga informacija). Administruojančioji institucija prireikus turi teisę kreiptis į projektų vykdytoją su prašymu pateikti papildomą informaciją ar dokumentus, reikalingus pirkimo patikrai atlikti.
Projekto vykdytojas turi pateikti interesų nebuvimo deklaraciją ir pirkimo sutartį su priedais (jei tokie numatyti pirkimo sutartyje). Administruojančioji institucija, prireikus, turi teisę kreiptis į projektų vykdytoją su prašymu pateikti papildomą informaciją ar dokumentus, reikalingus pirkimo patikrai atlikti.
Pirkimų sąrašo teikimas yra privaloma procedūra visuose projektuose. PAFT 7 priede nurodyta: 21. Projekto vykdytojas po projekto sutarties pasirašymo administruojančiajai institucijai ne vėliau kaip iki pirminės veiklos ataskaitos pateikimo pagal formą, kuriai pritarė darbo grupė ir kuri skelbiama svetainėje esinvesticijos.lt, pateikia informaciją apie įvykdytus ir ketinamus vykdyti pirkimus. 22. Ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai sudaroma pirkimo sutartis, projekto vykdytojas pateikia administruojančiajai institucijai informaciją apie sudarytą pirkimo sutartį. 24. Kai keičiasi pirkimą vykdantis subjektas, pirkimo objektas, pirkimo būdas, taip pat kai numatomas naujas pirkimas arba numatytas pirkimas nebevykdomas, projekto vykdytojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių aplinkybių paaiškėjimo dienos atnaujina administruojančiajai institucijai pateiktą informaciją. Jei duomenys apie pirkimą yra įtraukti į veiklos ataskaitą, projekto vykdytojas taip pat privalo ją patikslinti, teikdamas kitą veiklos ataskaitą.
Pagal PAFT 7 priedo 15 p. NPO vykdomiems pirkimams taikoma tik paskesnė pirkimų patikra, išskyrus atvejus, kai projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (toliau – EGADP) lėšomis. Kai projektas finansuojamas EGADP lėšomis, NPO vykdomiems pirkimams taikoma išankstinė ir paskesnė patikros.
Projekto vykdytojas teikia pirkimo sutartį su visais priedais ir NPO interesų konflikto nebuvimo deklaraciją. Jei agentūrai kiltų klausimų, ji turi teisę paprašyti papildomų paaiškinimų.
PAFT 7 priedo pakeitimai nuo 2026-01-01 galioja visiems NPO pirkimams. Pagal PAFT 7 priedo 15 punktą EGADP lėšomis finansuojamų projektų atžvilgiu ir toliau taikomos išankstinės ir paskesnės priežiūros procedūros, tačiau visi kiti nuo 2026-01-01 įsigalioję NPO pirkimų vykdymo tvarkos pasikeitimai taikomi.
1. Vadovaujantis PAFT 7 priedo 8 p. „NPO privalo užtikrinti, kad vykdant NPO pirkimus būtų išvengta interesų konfliktų. Interesų konfliktams priskiriami atvejai, kai NPO vadovas, asmenys, inicijuojantys, vykdantys pirkimus, atliekantys pirkimų priežiūrą ir (ar) kontrolę (kai taikoma), vykdantys pirkimo sutartis ar atsakingi už jų vykdymo priežiūrą, atliekant pirkimą gautiems pasiūlymams vertinti pasitelkiami ekspertai turi tiesioginį ar netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokį asmeninį suinteresuotumą, galintį pakenkti jų nešališkumui ir nepriklausomumui pasirengimo pirkimui, pirkimo metu“. Šiame punkte nurodyti asmenys negali turėti privačių interesų, kurie galėtų kelti abejonių dėl jų nešališkumo ir objektyvumo atliekant pirkimus, ir privalo deklaruoti privačius interesus prieš pradėdami vykdyti jiems pavestas funkcijas užpildydami NPO viešųjų ir privačių interesų deklaracijos formą, kuriai pritarė tarpinstitucinė darbo grupė 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ investicijų administravimo procesams kurti, sudaryta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-219 „Dėl tarpinstitucinės darbo grupės sudarymo“, (toliau – darbo grupė) ir kuri skelbiama Europos Sąjungos investicijų interneto svetainėje esinvesticijos.lt (toliau – svetainė esinvesticijos.lt). NPO turi imtis prieinamų ir veiksmingų priemonių, užtikrinančių interesų konfliktų prevenciją, nustatymą ir pašalinimą“. 2. Nuo 2026 m. sausio 1 d. nebėra galimybės skelbti pirkimų esinvesticijos.lt.
Atlikdama išankstinę pirkimo patikrą, ADMI prašys per DMS pateikti duomenis apie planuojamą sudaryti pirkimo sutartį – pirkimo pavadinimą, numerį, duomenis (vardą, pavardę) apie projekto vykdytojo vadovą arba jo įgaliotą asmenį, kuris planuoja pasirašyti pirkimo sutartį, asmenis, inicijuojančius ir vykdančius pirkimus (įskaitant patvirtintą pirkimo komisijos sudėtį (jeigu sudaroma)), atliekančius pirkimų priežiūrą ir (ar) kontrolę (kai taikoma), vykdysiančius numatomą sudaryti pirkimo sutartį ar atsakingus už numatomos sudaryti pirkimo sutarties vykdymo priežiūrą, ekspertus, pasitelktus gautų pasiūlymų vertinimui, bei informaciją apie tiekėją ir subtiekėją, su kuriuo ketinama sudaryti pirkimo sutartį (pavadinimą ir juridinio asmens kodą (jeigu pirkimo sutartį ketinama sudaryti su fiziniu asmeniu – vardas, pavardė ir gimimo data)).
Esant poreikiui ir kilus klausimams ADMI gali prašyti pateikti ir kitą su vertinimu susijusią informaciją ar duomenis.
PAFT ilgalaikio tiekėjo tokia sąvoka neapibrėžta, todėl kiekvienas atvejis bus vertinamas individualiai.
Parengtas PĮP (su visais privalomais priedais) teikiamas per 2021-2027 m. Duomenų mainų svetainę (DMS) adresu https://dms.investis.lt. Mokymus apie PĮP pildymą DMS rasite čia: https://esinvesticijos.lt/igyvendinimas-1/dms Kilus klausimams kreipkitės į kvietime nurodytą atsakingą už kvietimą asmenį.
Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“, (toliau – Taisyklės) 3.21. punkte nustatyta: „Nuosavas įnašas – lėšų suma, kuria projekto vykdytojas, partneris (-iai) ir (ar) jungtinio projekto projekto vykdytojas (-ai) prisideda prie projekto įgyvendinimo ir kurią gali sudaryti nacionalinės viešosios lėšos ir privačios lėšos.“ Pagal šią Taisyklėse pateiktą apibrėžtį nuosavu įnašu projekte gali prisidėti tiek projekto vykdytojas, tiek partneris, o nuosavą įnašą gali sudaryti tiek nacionalinės viešosios lėšos, tiek privačios lėšos.
Visą informaciją apie paskelbtus kvietimus teikti paraiškas (projektų įgyvendinimo planus) rasite čia: https://esinvesticijos.lt/kvietimu-sritis/kvietimu-sarasas. Kvietimus galite išsifiltruoti, pasirinkus atitinkamą pareiškėjo tipą. Jei kvietimo aprašas yra neaiškus arba turite papildomų klausimų – susisiekite su atsakingu asmeniu ar įstaiga. Kontaktus rasite kvietime. Naujai paskelbti kvietimai siunčiami ir naujienlaiškiu, kurį užsiprenumeruoti galite čia: https://esinvesticijos.lt/naujienu-prenumerata. Planuojami kvietimai teikti paraiškas (projektų įgyvendinimo planus) skelbiami čia: https://esinvesticijos.lt/igyvendinimas-1/planuojami-kvietimai-teikti-projektu-igyvendinimo-planus.
PFSA yra 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklių, 2 priedas. Atkreipiame dėmesį, kad visuomet turi būti naudojama aktuali forma.
Metodinė medžiaga, kurioje būsimiems bei esamiems projektų vykdytojams pristatomi 2021 – 2027 metų Europos Sąjungos fondų finansuojamų projektų sutarčių rengimo, pasirašymo bei keitimo aktualūs aspektai. Pristatymas yra skirtas tik dėl su CPVA pasirašomų sutarčių, t. y. netaikomas finansinių priemonių sutartims. Metodinę medžiagą rasite čia.
Sutartį gali pasirašyti ir kitas asmuo, svarbu, kad pridėtų pasirašymo pagrindą (būtų nuoroda į nuostatus ir įsakymas, kuriuo pavaduojančiam pavesta atlikti vadovo funkcijas konkrečiu laikotarpiu ar pan.).
Projekto sutartį gali pasirašyti ne tik pareiškėjo vadovas, bet ir pareiškėjo vadovo įgaliotas asmuo, tokiu atveju projekto sutartyje kaip atstovaujantis asmuo nurodomas pareiškėjo vadovo įgaliotas asmuo, o atstovavimo pagrindas – pareiškėjo vadovo suteiktas įgaliojimas. Šis įgaliojimas CPVA turi būti pateiktas iki projekto sutarties pasirašymo momento. Įgaliojimo turinys turi aiškiai atskleisti, kad įgaliotas asmuo turi teisę pasirašyti projekto sutartį. Įgaliojimas gali būti suteikiamas visam projekto įgyvendinimo laikotarpiui, tokiu atveju įgaliojimo turinyje tokia suteikta teisė taip pat turi būti aiškiai įvardinta.
Remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ patvirtintų taisyklių 157 p., ministerija rengdama PFSA gali nurodyti 10 p. tik tuos SAI fiksuotus dydžius, kurie yra įtraukti į Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registrą.
40 proc. fiksuotoji norma taikoma daliai tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų apmokėti (įskaitant ir netiesiogines (projekto administravimo ir susijusias) išlaidas), kai fiksuotoji norma sudaro 40 procentų visų tinkamų finansuoti tiesioginių projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio (įskaitant atlygį pagal paslaugų ar autorines sutartis) išlaidų. Projekto, kuriam taikoma 40 proc. fiksuotoji norma, išlaidas gali sudaryti tik tinkamos finansuoti tiesioginės projektą vykdančio personalo išlaidos ir išlaidos pagal šią fiksuotąją normą. Kai projektas bendrai finansuojamas iš ESF+, ERPF, TPF, EGADP ir nepanaudotų EGADP lėšų – dalyviams mokami atlyginimai ir išmokos laikomi papildomomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, neįskaičiuotomis į šią fiksuotąją normą. Į 40 proc. fiksuotąją normą įskaičiuota projekto matomumo ir informavimo apie projektą priemonėms skirta suma. Pavyzdžiui, Projekte planuojama, kad veiklos įgyvendinimui bus įdarbinti 4 darbuotojai, kurių bendra darbo užmokesčio suma - 140 000 Eur. Netiesioginės ir kitos tiesioginės išlaidos apskaičiuojamos tik nuo suplanuotų išlaidų darbo užmokesčio išlaidų: 140 000 Eur x 40 / 100 = 56 000 Eur. Projekto įgyvendinimo plane (PĮP) nurodoma projekto netiesioginių išlaidų suma - 56 000 Eur. Bendra projekto vertė yra 196 000 Eur.
Vienoje veiklos ataskaitoje (VA) negali būti ir prašoma avanso, ir kompensuoti patirtas išlaidas, t. y. vienoje VA negali būti iš avanso mokėjimo prašymo (MP) dalis ir MP dalis.
Su pirkimu susijusios išlaidos deklaruojamos ir apmokamos tik po to, kai administruojančioji institucija patvirtina pirkimo informaciją ar pirkimo tinkamumą finansuoti, jei atliekama paskesnė pirkimo patikra (Pirkimų taisyklių 37 p.). Išankstinė pirkimų patikra, taip pat paskesnė pirkimų patikra baigiamos ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pirkimų dokumentų gavimo dienos. Kitais atvejais paskesnė pirkimų patikra baigiama, kai administruojančioji institucija patikrina atlikto pirkimo tinkamumą ar patvirtina su pirkimu susijusį mokėjimo prašymą, ar tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažįsta mokėjimo prašyme nurodytų su pirkimu susijusių išlaidų sumos, ar pradeda su patikrintu pirkimu susijusį įtariamo pažeidimo tyrimą (Pirkimo taisyklių 44 p.). Kartu su VA projekto vykdytojai gali teikti tik mažos vertės pirkimų, kurių vertė neviršija (<) 10 tūkst. Eur be PVM (nuo 2023 m. sausio 1 d. įvykdytų pirkimų atveju vertė neviršija (≤) 15 tūkst. Eur be PVM), pirkimų, kuriems netaikomi VPĮ reikalavimai, ir pirkimų per Centrinę perkančiąją organizaciją atveju – Paskesnė pirkimo patikra atliekama su pirkimu susijusios VA vertinimo metu ir baigiama, kai patvirtinama su pirkimu susijusi VA arba pradedamas įtariamo pažeidimo tyrimas) arba pagal PAFT 144 punktą, kai kartu su veiklos ataskaita vertinti pateikiami pirkimo sutarčių pakeitimo dokumentai, kurie susiję su deklaruojamomis išlaidomis. Visais kitais atvejais išlaidos deklaruojamos tik po to, kai atliekama paskesnė pirkimo patikra.
Projektuose, finansuojamuose 2021–2027 m. ES Investicijų programos (IP) lėšomis, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) išlaidos nėra tinkamos finansuoti ES lėšomis, išskyrus: a) projektus (jungtinius projektus), kurių bendros išlaidos mažesnės nei 5 mln. eurų b) projektus (jungtinius projektus), kurių bendros išlaidos yra 5 mln. eurų ir daugiau, ir kai PVM negalima susigrąžinti pagal nacionalinius PVM teisės aktus. Projektuose, finansuojamuose Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) lėšomis, visas PVM netinkamas finansuoti ES lėšomis, tačiau jei PVM negalima susigrąžinti pagal nacionalinius PVM teisės aktus, PVM, tenkantis finansavimo daliai, gali būti finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Visą informaciją apie projektų viešinimo reikalavimus rasite ČIA.
Tokiu atveju informacija apie projektą tai pat turi būti atnaujinta svetinėje bei atitinkamai perdarytas plakatas, stendas ar lentelė (jei keičiasi turinys). Skelbiama informacija apie projektą turi sutapti visuose viešinimo kanaluose. Jei informacija buvo paskelbta laiku projekto pradžioje, tačiau pasikeitė finansavimo sąlygos, rekomenduojame, kad ir soc. tinkluose taip pat būtų pateikiama aktuali informaciją apie projektą. Tačiau tai nėra prievolė, nes formaliai reikalavimas paskelbti žinutę soc. tinkle buvo įvykdytas.
Visas projekto finansavimo sutartyje numatytas atlikti viešinimo priemones reikia įgyvendinti, nes tai yra sutartinės nuostatos ir jų įgyvendinimas yra privalomas.
Rengiant prezentaciją (jos pradžioje arba pabaigoje) reikia įdėti ES emblemą su teiginiu ir NKL logotipą (jei projektas finansuojamas EGADP). Jei dėl techninių priežasčių to negalima padaryti, tuomet galima įrašyti atitinkamą sakinį apie suteiktą ES finansavimą.
Pranešimuose spaudai ir užsakomuosiuose straipsniuose rekomenduojame dėti tiek ES emblemą su teiginiu bei NKL logotipą (jei projektas finansuojamas EGADP), tiek ir apie gautą ES finansavimą paminėti tekste.
ES emblema su teiginiu ir NKL logotipas (jei projektas finansuojamas EGADP) turi būti dokumentuose, kurie yra skirti naudoti išorinėje komunikacijoje, t.y., kvietimai, renginio programa, ataskaitos, studijos, pažymėjimai, leidiniai, dalyvavimo renginiuose patvirtinimo dokumentai ir t. t. Jei mokslinės publikacijos yra skirtos viešumai, tai galima nedėti emblemos ar logotipo ir paminėti, kad tyrimas yra finansuotas iš atitinkamo šaltinio. Vidinėje komunikacijoje (pavyzdžiui, pirkimo dokumentai, perdavimo – priėmimo aktai), ES emblemos su teiginiu ir NKL logotipo (jei projektas finansuojamas EGADP) dėti nebūtina. Jei komunikacija apie projektą vykdoma nevizualinėmis priemonėmis (pvz., radijas), tuomet apie ES finansavimą būtina pasakyti žodžiu.
Jau publikuotų įrašų soc. tinkluose koreguoti nerekomenduojame, nes tuo metu, kai jie buvo skelbiami, informacija buvo teisinga. Todėl yra tikslingiau sukurti naują įrašą, kuriame būtų aptariami įvykę pasikeitimai. Galima įrašą formuoti tik apie pasikeitimus, akcentuojant, kad projektas padidėjo, pasipildė ir pan.
Socialiniam tinklui žinutė turėtų būti trumpesnė: 3-5 esminiai sakiniai apie tai, kas bus pasiekta, įgyvendinus projektą. Žinutėje taip pat reiktų įrašyti frazę apie finansavimo šaltinį (pvz., „Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis“ ir/arba pridėti grotažymes #bendraifinansuojaEuroposSajunga. Galima įdėti papildomai: #ESinvesticijos; #InvesticijuPrograma; #MESkuriamES). Jei prie žinutės dedama nuotrauka ar kitas vizualas, tai tuomet reiktų įterpti ir ES emblemą. Žinutės komentare galima įdėti ir nuorodą į svetainės polapį, kuriame aprašomas projektas.
Atsižvelgiant į projekto specifiką (pvz., sukuriamas tarptautinei rinkai aktualus produktas) ir tikslinę grupę (pvz., projekto rezultatai svarbūs ir aktualūs ne tik Lietuvos visuomenei), aprašymą tinklapyje bei žinutę soc. tinkluose galima rašyti ir anglų kalba. Tik tokiu atveju reiktų naudoti ir anglišką ES emblemą su teiginiu bei atitinkamą NKL logotipą (jei projektas finansuojamas EGADP) .
Projekto aprašymas gali būti ir tituliniame svetainės puslapyje. Svarbu pabrėžti, kad informacija apie projektą svetainėje turi būti lengvai randama ir aiškiai matoma bent iki projekto pabaigos. Ilgalaikiam matomumui užtikrinti naujienų rubrika yra netinkama.
ES emblemą su atitinkamu teiginiu bei NKL logotipą (jei projektas finansuojamas EGADP) įkelti yra privaloma ir, jei techninės galimybės leidžia, juos reiktų įkelti polapio viršuje, kuriame aprašomas projektas.
Jeigu projekto veiklos yra tik seminarai/susitikimai/konferencijos/paskaitos ir neįsigyjama jokia fizinė įranga ar pan., tai nėra traktuojama, kaip fizinė investicija. Tačiau, jei tokiame projekte pagrindinė veikla ir didžioji projekto vertė yra susijusi su apčiuopiamo/materialaus daikto, elemento (objekto), t.y. įrangos įsigijimu, tuomet projektas jau yra traktuojamas, kaip turintis fizinių investicijų.
Plakato/lentelės atveju QR kodas ir nuoroda į projekto aprašymą turėtų vesti ten, kur svetainėje aprašomas projektas (pvz., polapis). Jei dedama nuoroda į svetainės polapį, kuriame aprašytas projektas, tai privaloma užtikrinti, kad ši nuoroda ir QR kodas būtų veikiantys viso projekto metu. Be to, jei jau nusprendžiama dėti nuorodą į savo tinklapio polapį, tuomet dar privaloma prie aprašymo dėti nuorodą ir į www.esinvesticijos.lt (pvz., sakinys „Daugiau informacijos apie ES investicijas galite rasti www.esinvesticijos.lt)“. Kad viso to nereiktų, tai rekomenduojama iš karto QR kode ir plakato viršuje dėti nuorodą į esinvesticijos.lt, tuomet papildomai jokių frazių nereikia įrašyti. Bet to nebėra rizikos, kad ateityje reiks daryti plakatą iš naujo, nes nebeveiks vietinė nuoroda.
Jei plakate/stende naudojamas savo vizualas (nuotrauka, koliažas ar pan.), tai jis turėtų būti originalus ir susijęs su projektu. Jei tokio vizualo neturima, tuomet rekomenduojama naudoti bendrai siūlomą standartinį vizualą.
Atsakingu už publikaciją reikia nurodyti projekto vykdytoją.
Plakate/stende/lentelėje galima trumpinti tiek projekto pavadinimą, tiek ir aprašymą. Europos Komisijos sukurtas el. įrankis riboja ženklų skaičių, todėl į tai yra būtina atsižvelgti. Jei stendas/lentelė/plakatas maketuojami savarankiškai, tuomet taip pat rekomenduojame įtilpti į nurodytą ženklų skaičių, nes plakatas/stendas/lentelė yra skirti visuomenei pateikti esminę informaciją apie projektą. Tačiau jei nežymiai viršijamas ženklų skaičius, tai tikrai nebus traktuojama, kaip neatitikimas.
Fizinės investicijos – tai fiziškai įgyvendinamos, materialios ir apčiuopiamos projekto veiklos, kurias įgyvendinant yra vykdomi statybos, rekonstrukcijos (atnaujinimo) ar kiti infrastruktūros darbai ir/arba įsigyjama įranga, būtini projekto tikslams Atkreiptinas dėmesys, kad projekte fizinės investicijos gali apimti tik dalį projekto veiklų. Žemiau pateikiami galimi, bet ne baigtiniai, fizinių investicijų projektų tipų pavyzdžiai:
a) Infrastruktūros projektas – tai projektas, kuriame finansuojamas įvairių sričių kompleksas. Tai inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų, komunalinių, visuomeninių, prekybos ir kita gyventojų paslaugoms teikti ar aplinkos kokybei gerinti reikalinga infrastruktūra. Finansinė komplekso vertė apima didesnę projekto dalį.
b) Statybos projektas – tai projektas, kuriame didžioji dalis veiklų (tiek apimtimi, tiek finansine verte) susijusi su fiziniais darbais, t.y. objekto statymo, griovimo, rekonstravimo ar remontavimo veiklomis.
c) Fizinio objekto (įrangos) įsigijimo projektas – tai projektas, kuriame pagrindinė veikla ir didžioji projekto vertė yra susijusi su apčiuopiamo/ materialaus daikto, elemento (objekto), t.y. įrangos įsigijimu (pvz. medicinos įrenginio įsigijimo projektas). pasiekti.
Informacinė lentelė yra labiau mažo formato, ir yra kabinama, pavyzdžiui, prie sienos, prie suoliuko, gali būti tvirtinama šalia ar ant įrenginio ir pan. Stendas būna didesnio formato, dažniausiai statomas ant dviejų kojų lauke, tam, kad informacija matytųsi iš didelio nuotolio (keliuose, statybose ir pan.). Stendą arba informacinę lentelę reikia statyti tuomet, kai projektas turi fizinių investicijų ir išlaidos viršija nustatytas ribas (Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo ar Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis finansuojamas projektas, kurio visos išlaidos viršija 500 000 EUR; „Europos socialinio fondo +“ lėšomis finansuojamas projektas, kurio visos išlaidos viršija 100 000 EUR). Informacinė lentelė ar stendas statomi/kabinami prasidėjus rangos darbams ar pristačius įrangą. Informacinės lentelės ar stendo dydžiai yra tik rekomendaciniai. Projekto vykdytojas pats pasirenka dydį, atsižvelgdamas į objektą ant (ar prie kurio) stendas ar lentelė bus kabinami ar statomi. Svarbu, kad informacinėje lentelėje ar stende patiekiama informacija būtų aiškiai įskaitoma, o visi logotipai lengvai identifikuojami ir matomi. Jei nėra fizinių investicijų ir/ar investicijos neviršija nustatytų ribų, tai viešai reikia iškabinti bent vieną spausdintą (ar per elektroninį ekraną rodomą) ne mažesnio nei A3 formato pranešimą (plakatą). Nepamirškite, kad ES emblema su atitinkamu teiginiu – privalomas ES investicijų programų informavimo apie projektą ir ES fondų finansavimo naudos parodymo elementas, tad jis turi būti naudojamas ir stenduose, lentelėse bei plakatuose. Atkreipiame dėmesį, kad ES emblema su teiginiais bei vizualizacija skiriasi, o Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ atveju dar prisideda ir papildomas NKL logotipas. Visur rekomenduojame naudoti spalvotą ES emblemą su geltonomis žvaigždutėmis ir teiginiu.
Su VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros dažniausiai nustatomais pažeidimais, susijusiais su viešųjų pirkimų sąlygų parengimu, galite susipažinti ČIA.
Su VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros dažniausiai nustatomais pažeidimais, susijusiais su pirkimo procedūrų vykdymu, galite susipažinti ČIA.
Su VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros dažniausiai nustatomais pažeidimais, susijusiais su pirkimo sutarties įgyvendinimu, galite susipažinti ČIA.
VPT metodinė medžiaga skelbiama ČIA.
Mokymų medžiaga apie tai, kaip parengti techninę specifikaciją:
Mokymų medžiaga apie tai, kaip vykdoma rinkos konsultacija, pirkimo dokumentų rengimas ir paskelbimas bei pirkimo dokumentų tikslinimas:
Mokymų medžiaga apie susipažinimo su tiekėjų pasiūlymais principus, pasiūlymų tikslinimo bei aiškinimo taisykles:
Mokymų medžiaga apie sutarčių įvykdymo užtikrinimo priemones ir civilinės atsakomybės draudimą:
Mokymų medžiaga apie sutarčių įgyvendinimo priežiūrą:
Visą mokymų medžiagą galite rasti ČIA.