1.1. 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė;
1.2. 2021 m. liepos 28 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas CM4171/21 dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo;
1.3. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas „Naujos kartos Lietuva“, patvirtintas 2021 m. liepos 28 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano patvirtinimo;
1.4. 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2020/972 (toliau – De minimis reglamentas);
1.5. 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, su vėlesniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 23 d. Komisijos reglamentu (ES) 2021/1237 (toliau – BBIR);
1.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“;
1.7. 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokslo plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 67 „Dėl 2022–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokslo plėtros programos patvirtinimo“;
1.8. 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 247 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programos patvirtinimo“;
1.9. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“;
1.10. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ (toliau – Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės);
1.11. Stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“.

1.12. Rekomenduojamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros etapų klasifikacijos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 650 „Dėl Rekomenduojamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros etapų klasifikacijos aprašo patvirtinimo“;
1.13. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) „Frascati“ vadovas, Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros duomenų rinkimo bei teikimo rekomendacijos (Mokslinės, technologinės ir inovacinės veiklos vertinimas), 2015 (angl. Frascati Manual 2015, Guidelines for Collecting and Reporting Data on Research and Experimental Development);
1.14. Oslo vadovas, Mokslinės, technologinės ir inovacinės veiklos matavimas, duomenų apie inovacijas rinkimo, teikimo ir naudojimo gairės, 2018 (angl. Oslo manual. Guidelines for Collecting and Interpreting Innovation Data, 4rd Edition, OECD, Eurostat, 2018);
1.15. 2022 m. spalio 19 d. Europos Komisijos komunikatas Nr. C(2022) 7388 „Valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms sistema“ (toliau – Komunikatas);
1.16. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr. 1123 „Dėl regioninės pagalbos teikimo pagal Lietuvos Respublikos regioninės pagalbos žemėlapį, taikytiną nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.“;
1.17. MTEP lygių apibrėžčių metodologija (Kaunas, 2014);
1.18. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas;
1.19. Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymas;
1.20. Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas;
1.21. Lietuvos Respublikos patentų įstatymas;
1.22. Lietuvos Respublikos mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymas;
1.23. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas;
1.24. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų (sumaniosios specializacijos) koncepcija, patvirtinta 2022 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 835 „Dėl Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų (sumaniosios specializacijos) koncepcijos patvirtinimo“;
1.25. Vykdomos eksperimentinės plėtros vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2019 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 4-409 „Dėl Vykdomos eksperimentinės plėtros vertinimo metodikos patvirtinimo“;
1.26. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. kovo 26 d. įsakymas Nr. 4-119 „Dėl Smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto statuso deklaravimo tvarkos aprašo ir Smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto statuso deklaracijos formos patvirtinimo“.

PFSA 2 punkte nurodyti reikalavimai projektams:
2.1.1. Pareiškėjas turi suformuoti Projekto administravimo ir įgyvendinimo komandą, kuri turi atitikti šias kompetencijas: infrastruktūros ir MTEPI projektų administravimo, inovacijų paramos konsultavimo, valstybės pagalbos, rinkodaros, viešinimo, technologijų perdavimo, teisiniais, finansiniais ir kitais Projekto administravimo klausimais;
2.1.2. Pareiškėjas turi būti parengęs Projekto įgyvendinimo grafiką (Ganto diagramą), kuriame būtų numatyti Projekto veiklų įgyvendinimo nuoseklumas, tarpinių ir galutinių Projekto rezultatų stebėsena ir vertinamos rizikos, bei Projekto viešinimo planą, lygiaverčiai įtraukiant Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministeriją ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją.
2.2. Galimi Projekto partneriai – konkurso būdu atrinktų trijų konsorciumų nariai.
2.3. Projektui taikomi privalomi veiklų tęstinumui keliami reikalavimai:
2.3.1. Konsorciumo sutarties galiojimas turi būti ne trumpesnis nei projekto veiklų įgyvendinimo trukmė ir 5 metai nuo projekto veiklų užbaigimo.
2.3.2. Investicijas į Kompetencijų centrus gavę konsorciumų nariai turi užtikrinti kompetencijų centrų veiklų tęstinumą.
2.4. Tikslinių grupių sąrašas apima platesnį naudos gavėjų sąrašą: MSI; universitetų ligoninės; verslo subjektai, vykdantys MTEP veiklas; Lietuvos ir užsienio mokslininkai ir kiti tyrėjai; doktorantai; studentai, technologijų plėtros ir inovacijų skatinimo viešųjų paslaugų teikėjai.
2.5. Konsorciumų atranka vykdoma Konsorciumų atrankos į Projekto, finansuojamo Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programos ir 2022–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokslo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 05-001-01-05-06 / 12-001-01-03-01 „Įgyvendinti misijomis grįstas mokslo ir inovacijų programas“ lėšomis, partnerius taisyklėse (toliau – Konsorciumų atrankos taisyklės) nustatyta tvarka. Konsorciumų atrankos taisykles tvirtina Pareiškėjas, suderinęs su Pažangos priemonės priežiūros komitetu, sudarytu Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. V-1650/4-1073„Dėl pažangos priemonės Nr. 05-001-01-05-06/12-001-01-03-01 „Įgyvendinti misijomis grįstas mokslo ir inovacijų programas“ priežiūros komiteto sudarymo“ (toliau – Priežiūros komitetas). Pareiškėjas pagal Konsorciumų atrankos taisykles, turi paskelbti kvietimą konsorciumams teikti projektus misijos temoje. Konkurso metu, pasitelkiant nepriklausomus tarptautinius vertintojus, atrenkama po vieną konsorciumą kiekvienoje misijų temoje, su kuriais pateikia Projekto įgyvendinimo planą (toliau – PĮP) viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai (toliau – Administruojanti institucija).
2.6. Misijų temos:
2.6.1. Saugi ir įtrauki e. visuomenė
2.6.2. Sumani ir klimatui neutrali Lietuva
2.6.3. Inovacijos sveikatai
2.7. Pagal Aprašą teikiamo finansavimo forma – dotacija.
2.8. Pagal Aprašą projektui įgyvendinti skiriama iki 77 700 000 Eur (septyniasdešimt septyni milijonai septyni šimtai tūkstančių eurų) EGADP lėšų ir ne daugiau kaip 13 860 000 Eur (trylika milijonų aštuoni šimtai šešiasdešimt tūkstančių eurų) VB lėšų pridėtinės vertės mokesčiui (toliau – PVM) kompensuoti.
2.10. Projekto parengtumo reikalavimai:
2.10.1. projekto investicijų projektas kartu su Investicijų skaičiuokle ir PĮP teikiamas Administruojančiajai institucijai. Investicijų projektas turi būti parengtas pagal Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir (ar) valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodiką, patvirtintą viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 2014/8-337, kuri yra paskelbta interneto svetainės http://www.ppplietuva.lt/ skilties „Viešųjų investicijų projektų rengimas“ dalyje „Rengimas ir vertinimas“.
2.10.2. Prieš pateikdamas PĮP Administruojančiajai institucijai, Pareiškėjas privalo pasitvirtinti Konsorciumų atrankos taisykles ir pagal jas konkurso būdu pasitelkdamas vidinius, išorinius ir nepriklausomus tarptautinius ekspertus atrinkti ne daugiau kaip tris konsorciumus (po vieną kiekvienai Aprašo 2.6 papunktyje numatytai misijų temai), kurie vykdys projektų veiklas. Prieš pateikiant PĮP, Pareiškėjas su Konsorciumo koordinatoriumi, įgaliotu atstovauti Konsorciumą, pasirašo Konsorciumo sutartis, kuriose numatoma Pareiškėjo atsakomybė.
2.11. Jeigu, vykdant Konsorciumų atranką, atrenkami mažiau kaip trys Konsorciumai (po vieną kiekvienai Aprašo 2.6 papunktyje numatytai misijų temai), Pareiškėjas gali pakartotinai vykdyti Konsorciumų atranką Projekto įgyvendinimo metu. Atrinkus Konsorciumą projekto įgyvendinimo metu, Projektas papildomas partneriais (naujo atrinkto Konsorciumo nariais) ir jiems skirtomis lėšomis neviršijant Aprašo 2.9 papunktyje nurodytų sumų.
2.12. Bendrieji reikalavimai Projektui nustatomi vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis.
2.13. EGADP lėšomis finansuojamos veiklos turi būti baigtos įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2026 m. balandžio 30 d., tarpiniai stebėsenos rodikliai turi būti pasiekti lentelėje „Siektini stebėsenos rodikliai“ nurodytais terminais. Projekto įgyvendinimo ir rodiklių pasiekimo terminas gali būti pratęstas, pratęsus plane „Naujos kartos Lietuva“, patvirtintame 2021 m. liepos 28 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano patvirtinimo, numatytą projekto įgyvendinimo ir rodiklių pasiekimo terminą.
2.14. Projekto veiklos, išskyrus Investicijų projekto parengimo veiklą, gali būti pradėtos įgyvendinti ne anksčiau nei po PĮP registravimo Administruojančiojoje institucijoje dienos, tačiau projekto išlaidos nuo PĮP registravimo Administruojančiojoje institucijoje dienos iki projekto sutarties pasirašymo yra patiriamos Pareiškėjo ir (ar) partnerio (partnerių) rizika. Investicijų projekto parengimo išlaidos gali būti patirtos iki projekto sutarties pasirašymo, neprieštaraujant Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 294.2.2 papunkčio nuostatoms.
2.15. Valstybės / De minimis pagalba veikloms gali būti skiriama srityse, atitinkančiose misijos temas, išskyrus neremtinas veiklas / sektorius, nustatytus De minimis reglamento 1 straipsnio 1 dalyje, bei BBIR 1 straipsnio 2–5 dalyse ir III skyriaus atitinkamos pagalbos kategorijai nustatytus apribojimus.
2.16. Finansavimas nėra skiriamas tam (tiems) Konsorciumų nariui (nariams):
2.16.1. kuris (kurie) nėra sugrąžinęs anksčiau gautos valstybės pagalbos, kuri Europos Komisijos sprendimu pripažinta neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka;
2.16.2. kuriam (kuriems) pritaikytos tarptautinės sankcijos ir (arba) jo ir (arba) su juo susijusių įmonių vykdomoje veikloje, veiksmuose, sandoriuose dalyvauja subjektai, kuriems pritaikytos tarptautinės sankcijos, kai šių įmonių veiklos, veiksmų ir (ar) sandorių vykdymas draudžiamas ar prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymu (Juridinių asmenų ar kitų organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, kurios nuosavybės teise priklauso arba yra kontroliuojamos subjekto, kuriam taikomos sankcijos sąrašas skelbiamas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos svetainėje https://fntt.lt/lt/tarptautines-finansines-sankcijos/4166), arba veikloje, veiksmuose, sandoriuose dalyvauja užsieniečiai, įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, viešąjį sąrašą, skelbiamą Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje //www.migracija.lt.

PFSA 3 punkte numatyti horizontaliųjų principų reikalavimai:
Darnaus vystymosi horizontalusis principas suprantamas kaip ekonominio, socialinio ir aplinkos sričių vystymosi balansas. Projektas turi prisidėti prie 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų patvirtintų darnaus vystymosi tikslų: 8 – Deramas darbas ir ekonomikos augimas, 9 – Pramonė, inovacijos ir infrastruktūra, 12 – Atsakingas vartojimas ir gamyba, 13 – Klimato kaitos švelninimas, 16 – Skatinti taikias ir įtraukias visuomenes darniam vystymuisi, 17 – Stiprinti įgyvendinimo priemones ir atgaivinti pasaulinę darnaus vystymosi partnerystę. Taip pat siekiant didinti viešojo sektoriaus indėlį skatinant darnų vystymąsi, įgyvendinant projektines veiklas, sieksime, kad dalis pirkimų būtų atliekami kaip žalieji viešieji pirkimai.
Inovatyvumo horizontalusis principas suvokiamas kaip inovatyvių ir veiksmingiausių veikimo būdų paieška ir taikymas, mokslinių tyrimų ir mokslo pažangos rezultatų taikymas, sprendžiant šaliai aktualius iššūkius, kuriant didesnės vertės, geresnės kokybės paslaugas ir produktus visose valstybės veiklos srityse. Projektas turi tiesiogiai prisidėti prie sisteminės inovacijų ekosistemos problemų, ribojančių inovacijomis grįstos ekonomikos kūrimą ir visuomenės pažangą, sprendimo. Taip pat projektas turi prisidėti prie MTEPI veikloms vykdyti skiriamų viešojo sektoriaus investicijų dalies nuoseklaus didėjimo. Veiklos tiesiogiai prisideda prie inovatyvumo (kūrybingumo) horizontaliojo principo, kuris įgyvendinamas per tikslines grupes: veiklos prisidės prie inovacijų taikymo viešajame sektoriuje gerinimo bei jų teikiamų paslaugų efektyvinimo, bus investuojama į naujas aukštos pridėtinės vertės kūrimo veiklas, sudaromos sąlygos tyrėjams dalyvauti įmonių MTEP veiklose, skatinamas bendradarbiavimas ir (arba) technologijų perdavimas tarp įmonių ir MSI (ir tarp didelių įmonių, ir tarp MVĮ) MTEP srityje. Bus stiprinami įmonių gebėjimai įgyti MTEPI veikloms reikalingų žinių, teikiamos inovacijų paramos ir konsultacinės paslaugos.
Lygių galimybių horizontaliojo principo taikymas užtikrina, kad nevaržomos žmogaus teisės ar neteikiamos asmeniui privilegijos dėl jo lyties, tautybės, rasinės ar etninės kilmės, kalbos, religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, negalios, socialinės padėties, amžiaus arba seksualinės orientacijos bei nevaržomos galimybės tokiomis pačiomis kaip ir kitų asmenų sąlygomis naudotis paslaugomis, infrastruktūra, transportu ir kitomis priemonėmis. Veiklų įgyvendinimui nebus numatyti jokie ribojimai dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ar kitų pagrindų.

Projekto vykdytojas yra atsakingas už tinkamą Pažangos priemonės įgyvendinimą: numatytų rodiklių siekimą, profesionalų Projekto administravimą, lėšų naudojimą tinkamu laiku, rizikų valdymą, o Konsorciumų nariai, kaip lygiaverčiai partneriai – už Pažangos priemonėje nustatytų rodiklių pasiekimą, atsižvelgiant į jiems priskirtas vykdyti projekto veiklas ir atsakomybes Konsorciumo sutartyje.

EGADP lėšomis finansuojamos veiklos turi būti baigtos įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2026 m. balandžio 30 d., tarpiniai stebėsenos rodikliai turi būti pasiekti lentelėje „Siektini stebėsenos rodikliai“ nurodytais terminais. Projekto įgyvendinimo ir rodiklių pasiekimo terminas gali būti pratęstas, pratęsus plane „Naujos kartos Lietuva“, patvirtintame 2021 m. liepos 28 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano patvirtinimo, numatytą projekto įgyvendinimo ir rodiklių pasiekimo terminą.

nenustatomi

nenustatomi

Parengtas projekto įgyvendinimo planas (su visais privalomais priedais) pasirašomas kvalifikuotu elektroniniu parašu ir adoc formatu teikiamas el. paštu info@cpva.lt

1 priedas: Partnerio deklaracija (jei projektas įgyvendinamas su partneriais) 5 priedas: Investicijų projektas kartu su investicijų skaičiuokle