Projekto veiklos padės spręsti ugdymo kokybės problemas, kurios lemia neigiamas pasekmes tikslinės grupės – mokinių ir mokytojų atžvilgiu, taip pat ir valstybės atžvilgiu, akcentuojant ekonomikos vystymąsi, konkurencingumą, mokslo ir inovacijų pažangą ir kitus susijusius aspektus: 1. Šiuolaikiškų gamtos ir tiksliųjų mokslų bei kalbų mokymo laboratorijų trūkumas lemia žemesnę mokinių motyvaciją ir pasiekimus. Kompetencijų ugdymas, gautų žinių įtvirtinimas yra siejamas su praktiniu mokymusi ir tai ypač aktualu mokantis gamtos ir technologijų mokslų dalykų. Didžiojoje dalyje šalies mokyklų gamtos mokslų dalyko vis dar dažnai mokoma tik iš vadovėlio, o praktiniai eksperimentai atliekami retai, nes mokyklose trūksta tam pritaikytų erdvių – gamtos mokslų laboratorijų, specializuotų kabinetų ir priemonių bei įrangos praktiniams darbams ir eksperimentams atlikti. Praktinio žinių pritaikymo galimybių trūkumas, bandymų ir eksperimentų būdu įgyto - empirinio pažinimo mokyklose trūkumas daro įtaką gamtos mokslų mokymosi motyvacijai, o tai neatsiejamai susiję ir su mokinių pasiekimais srityje ir atitinkamai, su retesniu gamtos mokslų, technologijų ir inžinerijos studijų krypčių pasirinkimu aukštosiose mokyklose. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – ŠMSM) ataskaita „Lietuva. Švietimas šalyje ir regionuose 2020. Finansavimas“ , taip pat tarptautiniai mokinių pasiekimų tyrimų rezultatai patvirtina, kad moderni ugdymo aplinka turi įtakos mokinių pasiekimams. Tarptautinės švietimo pasiekimų vertinimo asociacijos (toliau – IEA) Tarptautinio matematikos ir gamtos mokslų tyrimo (toliau – TIMSS) 2019 m. ataskaitoje nurodoma, kad „Atlikdami tyrimus, mokslininkai imasi svarbios gamtamokslinės praktinės veiklos, padedančios geriau suprasti gamtos pasaulį ir atsakyti į jiems kylančius klausimus. Gamtos mokslų besimokantys mokiniai privalo susipažinti su šia praktine veikla, kad suprastų, kaip atliekami gamtamoksliniai tyrimai. Ši praktinė veikla aprėpia kasdieniame gyvenime ir mokykloje išsiugdytus gebėjimus ir įgūdžius, kuriuos mokiniai sistemingai taiko, atlikdami gamtamokslinius tyrimus. Gamtamokslinė praktinė veikla yra visų gamtos mokslų dalykų pagrindas“. Vykdant TIMSS tyrimą didelis dėmesys yra skiriamas praktiniams mokinių gebėjimams ir praktinių užduočių pagrindu įgytoms žinioms vertinti. Nors TIMSS 2019 m. tyrimas rodo augantį Lietuvos mokinių gamtos mokslų pasiekimų lygį, aukštą pasiekimų lygį 2019 m. demonstravo tik 45 proc. tiriamųjų 4-oje klasėje ir 43 proc. 8-oje klasėje. Švietimo valdymo informacinės sistemos (toliau – ŠVIS) duomenys atskleidžia, kad Lietuvoje bendrojo ugdymo mokyklų aprūpinimas moderniomis mokymo priemonėmis gerėja lėtai, o mokyklose turimų priemonių ir laboratorijų nepakanka. Remiantis 2022 m. ŠVIS duomenimis tik 33,7 proc. kaimo mokyklų ir 55,75 miesto mokyklų turi laboratorijas – tai sudaro mažiau nei 50 proc. visų šalies mokyklų. Tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų (TIMSS, PISA) duomenimis, aukščiausius gamtos mokslų rezultatus pasiekia šalys, kurių mokyklos nejaučia išteklių trūkumo, yra aprūpintos gamtamokslinėmis laboratorijomis ir kitomis mokymo priemonėmis. Remiantis PISA tyrimais , Lietuvos mokinių gamtamokslinis raštingumas atsilieka nuo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) šalių vidurkio. „Maždaug pusėje tyrime dalyvavusių šalių didesnį tinkamos ugdymo aplinkos ir ugdymo priemonių trūkumą patiriančiose mokyklose gamtamokslinio raštingumo rezultatai yra statistiškai reikšmingai žemesni. [...] Skirtingai nuo kitų mokomųjų dalykų, gamtos mokslų mokytojams dažnai reikalinga specializuota brangi įranga ir medžiagos laboratoriniams eksperimentams atlikti. Tyrimai rodo, kad jei mokiniams sudaroma galimybė atlikti laboratorinius eksperimentus, juos susieti su jau išmoktomis teorinėmis žiniomis, jei mokytojai randa būdų objektyviai įvertinti mokinių laboratorinius darbus, mokiniai tampa labiau motyvuoti mokytis gamtos mokslų bei geriau supranta gamtos mokslų prigimtį“. TIMSS 2019 m. išvados rodo, kad Lietuvos mokyklose tik 27 proc. aštuntokų turi galimybę naudotis laboratorijomis. Vadinasi, daliai mokinių nesudaromos tokios pat mokymosi sąlygos mokyklose, jie tampa mažiau motyvuoti mokytis gamtos mokslų bei mažiau supranta gamtos mokslų prigimtį. Bendrųjų programų atnaujinimo gairėse, patvirtintose ŠMSM ministro 2019-11-18 įsakymu Nr. V-1317 „Dėl Bendrųjų programų atnaujinimo gairių patvirtinimo“, išskirti du svarbūs prioritetai: ugdymo turinio, grįsto kompetencijomis, skaitmenizavimas bei prieinamumas ir kryptingas dėmesys gamtos, matematikos ir technologiniams mokslams. Pagal minėtas gaires atnaujintos Bendrosios programos, skaitmenizuojamas ugdymo turinys, poreikis gerinti mokinių matematinį, gamtamokslinį raštingumą, vykdomi nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai 4, 8, 10 (II gimn. kl.) klasėse kelia naujus mokyklų aprūpinimo iššūkius. Jei pandemijos metu kompiuteris tapo būtina priemone nuotoliniam ugdymui vykdyti, tai švietimo skaitmeninės transformacijos kontekste kompiuteris tampa būtina mokymo(si) priemone, be kurios ateityje, ugdymo proceso nebeįsivaizduoja nei mokiniai, nei mokytojai. Nors Europos Sąjunga ir Lietuva į mokyklų skaitmeninę plėtrą per paskutinius 3 metus investavo nemažai lėšų, tačiau vertinant mokyklų aprūpinimo moderniais kompiuteriais, tenkančiais mokinių mokymui santykis vis dar yra vienas kompiuteris keturiems mokiniams – tai nėra pakankama nuolatiniam tradicinių ir skaitmeninių ugdymo priemonių derinimui bei sklandžiam pasiekimų patikrinimui užtikrinti. Būtent skaitmeninių įrankių panaudojimas konkrečiai mokymosi užduočiai atlikti labiau įtraukia mokinius, rezultatai būna geresni. Svarbu paminėti, kad šios rūšies – įrankiais grįstos – technologijos tampa efektyvios ir pagerina mokymą ir mokymąsi tik tada, kai jas prasmingai ir efektyviai įdarbina mokytojai. Įrankiais grįstos technologijos neperima pedagoginių funkcijų ir nepakeičia mokytojų, o būtent patys mokytojai, naudodami skaitmeninius įrankius, kuria mokiniams aktualų ugdymo turinį. 2. Aprūpinimo laboratorine ir IKT įranga skirtumai kaimo ir miesto mokyklose lemia žemesnę kaimo mokinių motyvaciją ir pasiekimus. Egzistuoja ryškūs skirtumai tarp miesto ir kaimo mokyklų apsirūpinimo gamtos mokslų laboratorijomis, o tai galbūt daro įtaką mokinių pasiekimų atotrūkio didėjimui tarp miesto ir kaimo mokinių. Nors vertinant aukščiau pateiktos diagramos duomenis galima teigti, kad atotrūkis tarp miesto ir kaimo mokyklų aprūpinimo nežymiai mažėja, vis dar išlieka labai ryškus – tai neleidžia užtikrinti lygiaverčių švietimo paslaugų nepriklausomai nuo asmenų gyvenamosios vietos, toliau didina socialinę ir ekonominę atskirtį tarp miesto ir kaimo gyventojų. Tolygus mokyklų aprūpinimas gamtos mokslų priemonėmis ir kompiuterine įranga žymiai didintų kaime besimokančiųjų galimybes vykdyti eksperimentus ir praktinius darbus, taip didinti susidomėjimą gamtos mokslais ir galėtų sumažinti pasiekimų atotrūkį, lyginant su mieste besimokančiaisiais. Aukščiau įvardintos problemos ir planuojamas jų sprendimas iš esmės atitinka strateginiuose dokumentuose įvardintas švietimo problemas, jų priežastis ir priemones priežasčių šalinimui. Pažangos priemonės „Užtikrinti visiems prieinamą šiuolaikinį ugdymo turinį“ 1-ąja veikla „Gerinti švietimo paslaugų kokybę aprūpinant efektyviai veikiančias bendrojo ugdymo mokyklas laboratorine įranga ir priemonėmis“ sprendžiamos Pažangos priemones problemos Nr. 1 Netolygi ugdymo kokybė ir fragmentuota jos užtikrinimo sistema turi neigiamą įtaką mokinių ugdymosi rezultatams bei Nr. 14 Nepakankamos galimybės mokiniams plėtoti kompetencijas STEAM mokslų kryptyse ir jų atsiradimo priežastis: „Neužtikrinamas visų Lietuvos mokyklų aprūpinimas laboratorijomis“ bei „Nevienodas atskirų mokyklų aprūpinimo lygis šiuolaikinėmis mokymo(si) priemonėmis“. Projekto įgyvendinimas prisidės prie Pažangos priemonės tikslo – sudaryti mokymuisi palankias sąlygas visose Lietuvos mokyklose, siekiant sumažinti mokinių pasiekimų atotrūkius <...>.